Dėl didelių pragyvenimo išlaidų ir ekonominės stagnacijos kilusios protesto akcijos prasidėjo Teherane, kur parduotuvių savininkai streikavo dėl aukštų kainų ir ekonomikos sąstingio, tačiau vėliau išplito į kaimo vietoves.
Kai kuriuose miestuose fiksuoti susirėmimai.
Ketvirtadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Lordegano mieste, Čeharmehalio ir Bachtiarijos provincijoje, per susirėmimus tarp saugumo pajėgų ir protestuotojų žuvo du žmonės, o Aznoje, kaimyninėje Lorestano provincijoje, žuvo trys žmonės.
„Kai kurie protestuotojai pradėjo mėtyti akmenis į miesto administracinius pastatus, įskaitant provincijos gubernatoriaus biurą, mečetę, Kankinių fondą, rotušę ir bankus“, – apie Lordeganą sakė „Fars“, pridurdama, kad policija atsakė ašarinėmis dujomis.
„Fars“ pranešė, kad pastatai buvo „smarkiai apgadinti“ ir kad policija sulaikė kelis asmenis, apibūdintus kaip „vadeivas“.
Aznoje, pasak „Fars“, „riaušininkai pasinaudojo protesto susibūrimu (…), kad užpultų policijos komisariatą“.
Ankstesnių protestų metu valstybinė žiniasklaida demonstrantus vadino „riaušininkais“.
Anksčiau ketvirtadienį valstybinė televizija pranešė, kad per naktį per protestus vakariniame Kuhdašto mieste žuvo Irano saugumo pajėgų narys.
„21 metų „Basij“ narys iš Kuhdašto miesto vakar vakare buvo nužudytas riaušininkų, kai gynė viešąją tvarką“, – pranešė kanalas, remdamasis Lorestano provincijos gubernatoriaus pavaduotoju Saidu Pouraliu (Saidu Puraliu).
Šie protestai žymi didžiausius neramumus Irane nuo 2022 metų, kai po Mahsos Amini mirties kilo masinis iraniečių nepasitenkinimas, nors dabartinės demonstracijos kol kas yra mažesnio masto.
Nacionalinė valiuta rialas smarkiai nuvertėjo, o tai padarė neigiamą poveikį šalies ekonomikai ir prisidėjo prie socialinės įtampos augimo.
Irano vyriausybė, baimindamasi tolesnio smurto eskalavimo, deda pastangas derėtis su protestuotojais dėl besitęsiančių neramumų.