Turiu didelį širdies sopulį dėl savo vyro giminės.
Mano šeima gyvena užsienyje, todėl vyro šeima yra vieninteliai artimiausi giminės Lietuvoje. Per šventes mums pasirinkimas arba švęsti namuose (kaip aš kasmet vyro prašau), arba važiuoti pas jo gimines. Bet bėda yra štai kur – aš negaliu pakęsti švenčių vyro šeimoje.
Vyro šeima labai didelė, jo giminė plati, daug brolių seserų (vyras yra iš penkių vaikų šeimos), jų vyrų, žmonų ir vaikų.
Aš pati esu iš mažos šeimos, tai reiškia šventes švęsdavom mes dviese mama. Kartais kokie giminaičiai atvažiuodavo mūsų aplankyti, bet tai išimtys. bet mūsų šventės visada būdavo jaukios, ramios, lėtos.
Tuo tarpu vyro tėvų namuose šventes pasitinka virš 20-ties žmonių (kasmet, tiesa, keli atkrenta dėl sezoninių ligų). Na, bet žmonių skaičius nedideliuose namuose yra nesuvokiamas. Aš nesu pratusi prie tokio triukšmo ir maišaties, nors atvykę žmonės iš kokios Italijos gal tik nusijuoktų – galima prie vieno stalo susėsti ir dar gausesnei šeimai.
Bet didžiausias blogumas yra tas, kad jo šeimoje per šventes labai propaguojamas alkoholis.
Aišku, kur alkoholis, ten ir keiksmai, nesutarimai. Visi ten švenčia iki nugriuvimo, po to vaidijasi ir užgaulioja vieni kitus. Kartais susimuša tarpusavyje.
Aš esu iš negeriančios šeimos, alkoholio nevartoju, todėl kaskart prasidėjus vakarėliui prasideda kivirčai, man namiškiai ne tik kad bando įgrūst gerti (gal kad jaustųsi smagiau patys prieš save), bet dar ir užgaulioja.
Vienas šeimos narys rėžė į akis: „Negeri? Tai kas tau yra, tu gal nesveika?“
Po paskutinio karto pasakiau, kad kojos nebus jų namuose. Suprantu, kad vyras pakeisti šeimos negali, kad pasiilgsta tėvų, brolių ir seserų.
Bet kasmet sėdžiu drebančiom rankom dantis sukandusi ir laukiu, kada iš ten išvažiuosime. Nors dažniausiai liekame nakvoti, tai galit įsivaizduoti, kas ten dedasi per naktį.