Europos Komisijos (EK) duomenimis, 2024 m. Europos Sąjungos (ES) gyventojų, kurie bent kartą naudojosi internetine bankininkyste, dalis siekė 72 proc. Lietuvoje šis skaičius dar didesnis – 2024 m. pabaigoje internetu bankininkystės tikslais naudojosi apie 79 proc. šalies gyventojų. Tai rodo, kad Lietuva yra tarp pažangiausių Europoje, o skaitmeninės paslaugos tapo kasdienybės dalimi.

Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, skaitmeninių bankų turto dalis visoje Europos rinkoje per penkerius metus išaugo nuo 3,1 iki 3,9 proc., o „Statista“ prognozuoja, kad skaitmeninės bankininkystės rinka Europoje iki 2033 m. pasieks daugiau nei 30 mlrd. eurų – beveik keturis kartus daugiau nei dabar. Šis augimas susijęs su vartotojų elgsenos pokyčiais – vis daugiau žmonių renkasi mobiliąsias programėles, bekontakčius mokėjimus, automatinius investicinius sprendimus. Lietuvoje vienas žmogus 2024 m. atliko vidutiniškai 409 bekontakčius mokėjimus, kai 2017 m. jų buvo vos 160.

Sėkmės sąlyga – žmogiškumas

Technologijos iš esmės keičia finansų sektoriaus veikimą, tačiau šalia šio progreso iškyla naujas klausimas: kaip išlaikyti žmogiškumą skaitmeniniame pasaulyje? EK, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Lietuvos bankas (LB) vieningai pabrėžia – technologinė pažanga turi tarnauti žmogui, o ne jį pakeisti. Skaitmeninė bankininkystė turi būti paremta empatija, pasitikėjimu ir atsakomybe.

Vienas esminių šio balanso veiksnių – skaitmeniniai įgūdžiai ir kritinis mąstymas. EK duomenimis, beveik pusei suaugusiųjų visoje ES vis dar trūksta pagrindinių skaitmeninių kompetencijų, todėl iki 2030 m. siekiama, kad šį lygį pasiektų bent 80 proc. gyventojų. Pozityvus ženklas tai, kad pagal „Digital Economy and Society Index“ (DESI), Lietuva užima 8 vietą ES pagal gyventojų skaitmeninio raštingumo lygį. Tai rodo, kad Lietuva kryptingai kuria aplinką, kurioje technologijos stiprina žmogų, o ne jį išstumia.

LB analizė taip pat patvirtina, kad didžiausia vertė finansų sektoriuje kyla ne iš automatizacijos, o iš gebėjimo geriau suprasti klientų poreikius. Modernūs bankai, pasitelkdami duomenų analizę ir dirbtinį intelektą, šiandien gali personalizuoti pasiūlymus, tačiau ilgalaikį lojalumą kuria ne algoritmai, o pasitikėjimu grindžiama patirtis.

Etika, atsakomybė ir kultūra

Skaitmeninė transformacija reikalauja ne tik technologijų, bet ir naujos mąstysenos. EBPO tyrimai rodo, kad sėkmingiausios įmonės pirmiausia investuoja tolygiai į technologijas ir organizacinę kultūrą. Empatija, pasitikėjimas ir įsitraukimas tampa pagrindu darbo aplinkai, kurioje žmonės jaučiasi motyvuoti keistis. Tai reiškia, kad įmonės turi kurti modelius, derinančius produktyvumą ir žmogaus gerovę – hibridinio darbo formas, emocinės sveikatos iniciatyvas, socialiai atsakingą lyderystę.

Etikos dimensija tampa vis svarbesnė šių dienų pasaulyje. 2024 m. priimtas EK dirbtinio intelekto aktas (angl. AI Act) yra pirmasis pasaulyje dokumentas, aiškiai apibrėžiantis, kaip turi būti kuriamos ir naudojamos dirbtinio intelekto sistemos. Pagal jį, sprendimai turi būti skaidrūs, paaiškinami ir nepažeisti žmogaus teisių.

Lietuva – tarp skaitmeninės bankininkystės lyderių

Pagal „E-Government Development Index“, Lietuva pastaraisiais metais pateko į pasaulio lyderių dvidešimtuką pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybę. Šalis diegia sprendimus, kurie išlieka orientuoti į žmogų. Tai reiškia, kad paslaugos prieinamos visiems, duomenų apsauga užtikrinama pagal griežčiausius ES standartus, o valstybės skaitmeninimo strategijoje pabrėžiama, kad technologija turi prisitaikyti prie žmogaus, o ne atvirkščiai.

Tą patį požiūrį perima ir finansų sektorius. Lietuvoje aktyviai veikia ir vis labiau rinkoje įsitvirtina specializuoti bankai, kurie siūlo mobiliąsias paslaugas, mažesnius aptarnavimo kaštus ir plačias personalizacijos galimybes. Šalia jų yra tradiciniai bankai, kurie taipogi deda pastangas kurdami balansą tarp santykio su klientais ir technologijų integracijos.

ECB pabrėžia, kad skaitmeninė transformacija bankams yra būtinybė, tačiau ji turi vykti išvien su brandžia vadyba, stipriu rizikų valdymu ir kibernetiniu atsparumu. Be šių komponentų technologinis progresas lieka trapus. Naujas ES skaitmeninio operacinio atsparumo reglamentas (DORA) įpareigoja bankus ne tik diegti inovacijas, bet ir užtikrinti, kad šios technologijos būtų patikimos, saugios ir etiškos.

Tikroji lyderystė šiuolaikinėje bankininkystėje – tai gebėjimas derinti technologinį efektyvumą su žmogiškumu. Tai reiškia žmonių įgalinimą keistis, skatinti kūrybiškumą, išlaikyti pasitikėjimą tarp organizacijos ir kliento. Skaitmeninės transformacijos esmė nėra vien automatizacija ar inovacija – ji slypi gebėjime užtikrinti, kad technologijos tarnautų žmogaus pažangai, o ne ją pakeistų.

Lietuva šioje transformacijoje turi aiškų pranašumą – aukštą skaitmeninį raštingumą, inovacijų kultūrą ir gebėjimą išlaikyti žmogų skaitmeninio progreso centre. Yra visos galimybės augti, tobulėti, dalintis patirtimi su kitomis ES valstybėmis ir pritraukti reikšmingas investicijas toliau nuosekliai stiprinant finansų sektorių.