Kaip „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo I. Laursas, technologijų pasaulyje 2026 metais laukiama dirbtinio intelekto įsikūnijimo. Ką tai reiškia?
„Kol kas dirbtinis intelektas gyveno „ChatGPT“ langelyje. Kūrė straipsnius, paveiksliukus ir taip toliau, dabar kalbame apie (…) humanoidinius, komercinius robotus, ne prototipus.
Kaip tik pasirodė pranešimas, kad JAV pradedamas pardavinėti namų robotas „NEO“. Jis kol kas kainuoja 20 tūkst. dolerių – kaip pusė automobilio arba visa maža mašina, bet tai yra pilnavertis padėjėjas namuose“, – apie laukiamas technologijas kalbėjo I. Laursas.
Laursas: žmonės patys renkasi dirbti mažiau
Anot jo, toks pilnavertis namų padėjėjas pirmiausia aktualus prižiūrint senus žmones, nes gali pakelti svorį, atnešti vandens, skalbi, siurbti ir atlikti kitus namų ruošos darbus.
„Apskritai gamybos procesas, fabrikai, įrenginiai – nuo staklių iki sunkvežimių – yra pritaikyti žmogui. Daug kas automatizuota, bet didžioji dalis lieka žmogaus pavidalo kūnui.
Ekonomistai kalba, kad tą sekundę, kai dirbtinis intelektas įgyja rankas, kojas ir yra pajėgus fiziškai pakeisti žmogų surinkimo linijose, nesaugiuose procesuose, kur yra kenksmingos sąlygos, nuo pardavimo iki aptarnavimo, tai jau bus didelis šuolis ekonomikoje“, – aiškino investuotojas.
Tai leis nebūti priklausomiems nuo dviejų didelių trūkumų – žmogaus norų ir jo laiko, pridūrė jis.
Investuotojas svarstė, kad tokios tendencijos savaime nėra nei geros, nei blogos ir nors žmonės bijo netekti darbo vietų, anot I. Laurso, duomenys kartu rodo, kad jų noras dirbti vis traukiasi.
„Žmonės dirba mažiau, geresnėmis sąlygomis, atostogauja. Jau dabar netgi Lietuvoje pradedame kalbėti apie keturių dienų darbo savaitę. Žmogus pats pasirenka savo noru dirbti mažiau. Čia nėra blogai. Atsilaisvinusį laiką galima užimti laisvalaikiui, hobiams, socialinei veiklai. Bet tai šimtą kartų padaugina galimybę, kad robotai daug funkcijų galės perimti iš žmogaus“, – tikino jis.
Be kita ko, jis paminėjo, kad keičiasi ir energetika.
„Aš buvau nustebęs, kad netgi Dubajus įžvelgė, jog naftos resurso poreikio nebeliks. Jau dabar daugiau negu 90 proc. ekonomikos yra orientuota į kitus dalykus. Pavyzdžiui, į laisvą ekonominę zoną pritraukiant verslus ir sudarant sąlygas turizmui ir panašiai. Jei anksčiau mąstėme, kad dykumose sėdi naftos karaliai, taip jau nėra“, – kalbėjo jis.
Arti ir vaistų nuo senėjimo proveržis
Pokalbiui pasisukus prie demografinių tendencijų, verslininkas paminėjo, kad ilgai laukti nebereikės ir vaistų nuo senėjimo atsiradimo. Nors medicinoje licencijavimo procesai vyksta lėtai, pasak investuotojo, laboratorijose atliekami tyrimai rodo, jog naujoji vaistų klasė gali ilginti gyvenimą 20–30 metų. Tokie vaistai gali atsirasti po penkerių metų.
„Senėjimas medikų pripažįstamas liga. O ši vaistų klasė suranda ir naikina senąsias ląsteles, leidžia organizmui atsinaujinti ir netgi fiziškai jaunėti, ne tiktai atsistatyti.
Nebekalbame apie teoriją, fantastiką, rodome tikrus skaičius. Jeigu dabar vidutinė trukmė yra 80–90 metų, atsiradus vien šitai technologijai kalbėtume apie 110–120 metų vidutinę gyvenimo trukmę“, – laukiamą proveržį apibūdino jis.