Situaciją naujienų portalui Lrytas sutiko pakomentuoti ir advokatė Justė Stonkutė bei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Niekas nesukėlė įtarimo

Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.) kreipėsi prašydama padėti išsiaiškinti situaciją, kurią ji pati vadina apgaule, vykdoma įmonės „Jaunieji modeliai“ vardu.

Kaip paaiškėjo, Agnė ir jos šeima – ne vieninteliai, susidūrę su tokia patirtimi. Tokioje pačioje situacijoje atsidūrusios mamos subūrė uždarą grupę, kurioje, Agnės teigimu, jau yra daugiau kaip 30 mamų. Jos taip pat nesulaukia fotosesijos nuotraukų ir sunkiai susisiekia su fotografu.

Pačios mamos pabrėžia, kad nėra taip, jog fotografas būtų visiškai pradingęs ir neatsakytų nė vienai mamai. Daliai jų, ypač aktyviai skambinant ir nuolat rašant žinutes, po kurio laiko pavyksta susisiekti, tačiau nuotraukų vis dar nėra gavusios dešimtys šeimų.  

„Jaunieji modeliai“ agentūra anksčiau aktyviai dalijosi informacija socialiniame tinkle „Facebook“ – skelbė konkursus, kuriuose dalyviai turi rinkti „patiktukus“, dalijosi vaikų fotosesijų akimirkomis. Tiesa, pastaruoju metu agentūros „Facebook“ paskyra nebeaktyvi – paskutinis įrašas publikuotas lapkričio 13 dieną.

„Mes, kaip pačios sakome, užkibome, nes puslapis atrodė labai profesionalus. Viskas atrodė rimta – pateikiamos fotosesijos detalės, reikalavimai aprangai, informacija apie tai, su kuo bendradarbiaujama, kokios įmonės ieško vaikų modelių“, – pasakojo Agnė

Pasak jos, agentūra dažnai skelbia konkursus, tačiau viena mama, kurios vaikas, kaip teigiama, tokį konkursą laimėjo, fotosesijos taip ir nesulaukė. „Panašu, kad tai – dar viena apgaulės dalis“, – sakė moteris.

Anot jos, mamos siunčia vaikų nuotraukas norėdamos dalyvauti konkursuose, o tuomet sulaukia asmeninių žinučių: vaikas išgiriamas, pabrėžiama, koks jis gražus ir tinkamas modelio karjerai. Netrukus pasiūloma mokama fotosesija – po jos, kaip teigia mamos, ir prasideda problemos.

Pašnekovė pasakojo, kad prieš fotosesiją skaitė atsiliepimus internete, tačiau tuo metu niekas nesukėlė įtarimo. Tik vėliau, anot jos, kilo minčių, kad teigiamus komentarus galėjo rašyti tas pats asmuo.

Tik tuomet, kai mamos pradėjo viešinti savo patirtis feisbuko grupėse ir perspėti kitas šeimas, pasirodė komentarų, kad identiški atvejai buvo ir prieš dvejus ar trejus metus.

Šiuo metu „Rekvizitai“ svetainėje, pasidomėjus Virginijui Mankui priklausančia įmone „Rezervavimas“, po kurios vardu veikia tiek „Jaunieji modeliai“, tiek kitos agentūros, galima rasti dešimtis neigiamų atsiliepimų, kuriuose aprašoma panaši patirtis, apie kurią naujienų portalui Lrytas pasakojo Agnė.  

180 eurų fotosesija – be sutarčių ir kvitų

Kaip pasakojo Agnė, fotosesijos kaina siekia 180 eurų. Iš šios sumos 50 eurų prašoma pervesti iš anksto, o likusią dalį – 130 eurų – sumokėti grynais vietoje.

„Turbūt taip yra „plaunami“ pinigai, nemokami mokesčiai“, – mintimis dalijosi viena iš nukentėjusių mamų.

Pasak moters, fotografas nepateikia jokių bendradarbiavimo ar paslaugų teikimo sutarčių. Mamų prašoma tik pasirašyti sutikimus dėl vaikų nuotraukų viešinimo, tačiau, anot pašnekovės, daugelis mamų šių dokumentų kopijų taip ir negavo.

„Į tą sutartį net nespėji įsigilinti, nes per fotosesiją viskas vyksta labai skubiai – prašoma greitai pasirašyti sutikimą, sakoma, kad laiko ir taip mažai. Be to, tuo metu vaikai nerimsta, o juk nėra lengva nedidelį vaiką atvežti į tris valandas trunkančią fotosesiją su persirengimais“, – pasakojo moteris.

Anot Agnės, visos nukentėjusios mamos susidūrė su ta pačia schema: fotosesija įvyksta, pinigai sumokami, o vėliau bendravimas nutraukiamas – fotografas dingsta tiek su nuotraukomis, tiek su užmokesčiu.

Moteris su naujienų portalu Lrytas pasidalijo ir laiškais, gautais iš „Jaunieji modeliai“ vadybininkės. Juose nurodoma, kaip pasiruošti fotosesijai, taip pat teigiama, kad dėl didelio užimtumo nuotraukos klientus pasieks per du mėnesius. Tačiau, pasak moters, nukentėjusios mamos nuotraukų nesulaukia jau daug ilgiau.

„Pasibaigė atrašinėjimai į laiškus, mamos negauna nuotraukų po 4–5 ir daugiau mėnesių. Šis žmogus jau seniai dirba šiuo principu, nes ir prieš porą metų buvo sujudimas dėl šios modelių agentūros ir apgaulės.

Mamos neišsireikalauja nuotraukų, mes taip pat neradome nė vienos mamos, kuriai būtų pasiūlytas koks nors kontraktas“, – neslėpė pasipiktinimo Timuko mama. 

Jaudinasi dėl vaikų saugumo

Ji pasakojo, kad kasdien prie uždaros grupės jungiasi vis daugiau moterų, atsidūrusių tokioje pačioje situacijoje. Dalis jų teigia buvusios užblokuotos socialiniuose tinkluose, kai pradėjo reikalauti nuotraukų ar aiškių atsakymų.

Pasak mamų, labiausiai nerimą kelia tai, kad jos nežino, kur atsiduria vaikų nuotraukos ir kaip jos naudojamos.

„Mes nebesitikime nei nuotraukų, nei pinigų. Mūsų tikslas – įspėti kitas mamas, kad jos nepakliūtų į tą pačią situaciją. Jis nekontaktuoja, neatrašo, o jei pavyksta susisiekti, kartoja, kad dirba po 15 valandų per parą, bet niekas nevyksta.

Gal tos nuotraukos kažkur pardavinėjamos, kažkur naudojamos. Tebūnie fotografas nevykęs, bet jeigu jau daro fotosesiją – galėtų atsiųsti bent kažkokias nuotraukas“, – sako viena iš nukentėjusiųjų.

Fotografas teigia nieko neapgavęs

„Jaunieji modeliai“ taip pat skelbia bendradarbiaujantys su įvairiais prekių ženklais. Tačiau, pasak Agnės, tai neatitinka tikrovės – pažadai, kad vaikas galės tapti modeliu, pasirodyti reklamose ar televizijoje, esą tėra tušti žodžiai.

Agnė pasakojo, kad žinutėse, siųstose tėvams, fotografas mini įmones, su kuriomis neva bendradarbiauja kaip su užsakovais. Į bendrą grupę susibūrusios mamos išsiuntė laiškus minėtoms įmonėms ir iš kai kurių jau sulaukė atsakymo, kad toks bendradarbiavimas neegzistuoja.

Naujienų portalas Lrytas taip pat pabandė susisiekti su šiomis įmonėmis. Iš įmonių, kurios atsakė į pateiktą užklausą, sulaukėme atsakymo, kad jie niekada nebendradarbiavo su „Jaunieji modeliai“ agentūra.

„Kaip ir minėjome telefonu vienai skambinusiai mamai, jokių sąsajų su įstaiga „Jaunieji modeliai“ neturime. Visos nuotraukos, naudojamos el. parduotuvėje,  yra pateiktos pačių prekės ženklų atstovų iš užsienio. Mes nesame davę leidimo naudoti savo įmonės logotipo bei pavadinimo jų reklamoje“, – teigiama vienos iš įmonių atsakyme.

Panašų atsakymą pateikė ir kita įmonė, kurios teiravomės apie bendradarbiavimą su minėta vaikų modelių agentūra.

„Mes per visus savo 9 gyvavimo metus esame dirbę su trimis fotografėmis, tačiau jūsų minėtąjį girdžiu pirmą kartą gyvenime. Niekada nebendradarbiavome, jokios sutarties ar kažko nesame sudarę, juolab nesam suteikę jokio leidimo naudoti mūsų vardo, logotipo ir pan.

Mes nelabai turime ką nors bendro su kokia nors modelių agentūra. Mūsų modeliai yra mano pačios trys dukros arba draugų vaikai. Arba aš pati. Draugų sutikimus naudotis jų atvaizdais turime“, – atsakė įmonės atstovai.

Naujienų portalas Lrytas susisiekė su fotografu V.Mankumi. Vyro teigimu, darbai vėluoja, bet daroma viskas, kad situacija būtų išspręsta.

„Elementarus paslaugų uždelsimas. Kažkokia gal pikta mama kreipėsi, bet jau daugiau kaip pusė tų problemų yra išspręsta, per 2–3 savaites baigs spręstis.

Tai nėra problema, kažkas iškėlė tą problemą. Tai yra laikinas vėlavimas, kuris baigia išsispręsti“, – komentavo jis.

Fotografas teigė nesuprantantis, kodėl ši situacija iškilo į viešumą, nes, anot jo, niekas nėra apgautas.

„Mes su visais šnekam, bendraujam. Pasakyta už kiek laiko, sudarytas grafikas, tikrai nė vieno žmogaus apgauto neliks, mes dirbame 15 metų“, – tvirtino V.Mankus.

Advokatė: tėvai turi teisę žinoti, kaip tvarkomi vaikų duomenys

Siekiant suprasti, kokias teises panašiose situacijose gali turėti klientai, naujienų portalas Lrytas paprašė situaciją įvertinti advokatės J.Stonkutės. Pasak jos, vien tai, kad istorija susijusi su nepilnamečiais, reikalauja ypatingo teisinio dėmesio.

Advokatė atkreipia dėmesį, kad iš civilinės teisės pusės matyti požymių, jog tarp tėvų ir fotografo buvo susiklostę atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai.

„Už paslaugas buvo atsiskaityta, tačiau paslauga nebuvo suteikta iki galo – nuotraukos nepateikiamos jau keletą mėnesių. Situaciją apsunkina tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, todėl nėra aišku, kokie buvo konkretūs susitarimai, ypač dėl terminų, t. y. per kiek laiko nuotraukos turėjo būti perduotos“, – aiškino advokatė.

Anot jos, tokiose situacijose pagrįstai kyla klausimas dėl įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

Advokatė atkreipė dėmesį ir į vaikų nuotraukų viešinimo klausimą. Nors, pasak tėvų, buvo pasirašomi sutikimai dėl vaikų atvaizdo naudojimo, daugelis jų negavo šių dokumentų kopijų, todėl nėra aišku, koks buvo tikrasis sutikimų turinys.

„Sutikime turi būti aiškiai nurodyta, kas gali naudoti ir viešinti nuotraukas: ar fotografas, ar agentūra, turi būti nurodoma kur bus naudojamas ar viešinamas vaiko atvaizdas, kokiais tikslais jis bus viešinamas, kokį laikotarpį jis bus viešinamas“, – komentavo J.Stonkutė.

Pasak jos, peržiūrėjus agentūros internetinę svetainę matyti, kad joje gali būti viešinamos ne tik nepilnamečių nuotraukos, bet ir kiti privatūs duomenys, tokie kaip vardas ir pavardė.

„Tokiai informacijai publikuoti taip pat yra reikalingi tėvų sutikimai, o neturint sutikimo bei publikuojant vaikų nuotraukas ir kitus privačius asmens duomenis, tai gali būti vertinama kaip vaiko interesų pažeidimas, kadangi gali būti pažeista vaiko teisė į atvaizdą bei privatumą. Taip pat galimi ir Bendrojo duomenų apsaugos reglamento pažeidimai“, – komentavo specialistė.

Vertindama bendrą situaciją, advokatė neatmeta ir rimtesnių teisinių pasekmių galimybės.

„Iš pateiktų aplinkybių, jeigu tikrai yra susidariusi tokia situacija, kad šiuo metu jau yra daugiau kaip 30 nukentėjusių asmenų bei kad tokia veikla vykdoma ne vienerius metus, panašu, kad toks elgesys gali būti sistemingas ir galimai netgi sąmoningas“, – teigė J.Stonkutė.

Anot jos, tokios aplinkybės gali signalizuoti ir apie galimus nusikalstamos veikos požymius, pavyzdžiui, sukčiavimą.

Tėvai gali siekti teisybės net ir be rašytinės sutarties

Advokatė akcentuoja, kad tėvai turi teisę gauti informaciją apie vaikų asmens duomenų tvarkymą ir su tuo susijusią informaciją bei dokumentų kopijas, įskaitant ir sutikimą, kuris buvo pasirašytas. Ji pabrėžia, kad pats informacijos nežinojimas savaime nėra laikomas pažeidimu.

„Pirmiausia reikėtų kreiptis į fotografą ar/ir agentūrą su prašymu susipažinti su informacija, o negavus atsakymo, tai jau būtų galima vertinti kaip teisės gauti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą pažeidimą“, – aiškino ji.

Advokatė taip pat nurodė, kad tėvai turi teisę atšaukti anksčiau duotus sutikimus ir reikalauti, kad vaikų nuotraukos bei kiti asmens duomenys būtų ištrinti.

„Dėl galimybės reikalauti visų nuotraukų, tėvams reikėtų pasirinkti vieną iš teisių gynimo būdų: reikalauti sutartį įvykdyti natūra bei reikalauti pateikti sutartą nuotraukų skaičių, arba sutartį nutraukti, kreiptis dėl sumokėtų pinigų grąžinimo bei nuostolių atlyginimo, jeigu jie atsirado dėl sutarties netinkamo vykdymo“, – sakė J.Stonkutė.

Pasak advokatės, nukentėjusios šeimos šioje situacijoje turi realių teisinių galimybių ginti savo interesus, net ir tais atvejais, kai nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.

„Pirmiausia, su raštiškomis pretenzijomis reikėtų kreiptis į agentūrą/fotografą dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Jeigu nesureaguojama, galima kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba teismą.

Paslaugų sutartis nebūtinai turi būti rašytinės formos, todėl vien dėl to, kad jos nėra, nereiškia, kad apskritai nesusiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

Sunkiausia gali būti tik su įrodinėjimu dėl susitarimo turinio, t. y. dėl ko konkrečiai susitarė šalys (nuotraukų kiekio, termino iki kada jos turi būti atsiųstos) bei grynųjų pinigų perdavimo fakto“, – sakė specialistė. 

J.Stonkutė nurodo, kad jeigu tėvams atsisakoma pateikti informaciją apie asmens duomenų tvarkymą ar sutikimų kopijas, jie turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri gali taikyti sankcijas.

Jeigu atsiranda vaiko nuotraukų naudojimo ir viešinimo pažeidimai taip pat galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją arba teismą.

Be to, advokatė rekomenduoja nukentėjusiems tėvams apsvarstyti ir kreipimąsi į policiją, jei kyla įtarimų dėl galimų nusikalstamų veikų.

Advokatė nurodė, kad ginčai dėl netinkamai suteiktų paslaugų ar pažeistos teisės į atvaizdą teisinėje praktikoje pasitaiko, tačiau dalį jų pavyksta išspręsti taikiai. Vis dėlto, kai susitarti nepavyksta, tokie ginčai persikelia į teismą, kur ir priimamas galutinis sprendimas.

Įspėja dėl pavojų

Specialistė taip pat įspėjo dėl ženklų, kurie šioje ir panašiose situacijose signalizuoja apie nesąžiningai vykdomą veiklą.

„Pagrindiniai signalai – kai nepasirašomos jokios sutartys, neduodami pinigų priėmimo kvitai. Tai iš esmės apsunkina situaciją, nes jeigu paslaugų teikėjas dingsta, sunku surasti ir susisiekti su paslaugų teikėju, galų gale nurodyti paslaugų teikėjo duomenis teikiant ieškinį teismui, taip pat kyla daug ginčų ir dėl to, koks paslaugų suteikimo terminas bei kt.

Jeigu nepateikiami pinigų perdavimo–priėmimo kvitai, sunku įrodinėti sumokėjimo už paslaugas faktą“, – kalbėjo pašnekovė.

Advokatė pateikia ir aiškias rekomendacijas:

– pasirašyti sutartis bei reikalauti jų kopijų;

– jeigu tariamasi, kad nuotraukos bus naudojamos ar viešinamos, atkreipti dėmesį į tai, kad šis sutikimas negali būti įrašytas į bendrą paslaugų teikimo sutartį, o yra reikalingas atskirtas sutikimas, kuriame būtų aiškiai nurodyta kokiems tikslams, kuriam laikui ir kam leidžiama naudoti nuotraukas ar kitus duomenis, kad jame būtų išaiškinama teisė bet kada tokį sutikimą atšaukti. Būtinai reikalauti šių sutikimų kopijų;

– pasitikrinti paslaugų teikėją ne tik jo paties internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose, bet ir internete, paskaitant atsiliepimus apie paslaugų teikėją. Informaciją vertinti kritiškai.

„Bendras pastebėjimas – jeigu klausimai susiję su nepilnamečiais vaikais, būti ypatingai atidiems, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, kadangi vaikai yra pažeidžiama asmenų grupė, o viešai paskelbtos nuotraukos ar kiti asmens duomenys tampa prieinami bet kam.

Įsivertinti, kad viešai prieinamos nuotraukos gali būti koreguojamos, jas pakeičiant netinkamu būdu, perdirbant, pasinaudojus dirbtinį intelektą, o vėliau šias nuotraukas naudojant netinkamiems tikslams. Taip pat rekomenduojama įsivertinti ir į tai, ar leidžiamos viešinti nuotraukos nepadarys neigiamos įtakos vaikui ateityje“, – pridūrė J.Stonkutė.

Dėl minėtos agentūros VVTAT gavo 5 prašymus

Situaciją naujienų portalui Lrytas pakomentavo ir VVTAT.

„Jeigu vartotojas yra nepatenkintas suteikta paslauga, jis visų pirma turi kreiptis į paslaugos teikėją ir pateikti savo reikalavimą. Paslaugos teikėjas privalo vartotojui atsakyti per 14 dienų.

Jei gautas atsakymas vartotojo netenkina, ar per nustatytą terminą atsakymas nėra gautas, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka“, – rašoma VVTAT atsakyme.

Pažymima, kad nagrinėjant ginčus nėra taikomas vienas standartinis sprendimas – kiekviena situacija vertinama individualiai.

„Šiuo atveju reikėtų išsiaiškinti, kokiais tikslais yra teikiamos fotografavimo paslaugos – ar nuotraukos įsigyjamos asmeniniams tikslams, ar jos yra publikuojamos reklamos tikslais ir panašiai“, –  komentavo VVTAT atstovai.

VVTAT taip pat atkreipia dėmesį, kad vartotojai, atsiskaitydami už paslaugą, taip pat turi elgtis apdairiai.

„Vartotojas turi būti apdairus ir mokėdamas už paslaugas, reikalauti mokėjimą patvirtinančio dokumento, paslaugų užsakymo dokumento ar kito įrodymo apie paslaugos atlikimą, užsakymą ar apmokėjimą“, – komentavo specialistai.

Naujienų portalui Lrytas pateiktame atsakyme nurodoma, kad VVTAT nagrinėdama ginčus, vertina visus pateiktus įrodymus, kreipiasi į ginčo šalis dėl paaiškinimų ir pan.

„Jei paslaugos teikėjai neteikia atsakymų vartotojams, nebendradarbiauja su ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, jiems gali būti skirta bauda iki 5000 eurų“, – teigė atstovai.

VVTAT informavo, kad dėl minimo paslaugos teikėjo šiuo metu yra gavusi penkis vartotojų prašymus, dėl jų bus kreiptasi į vartotojus dėl papildomų įrodymų pateikimo.

„Vieno prašymo nagrinėjimas nutrauktas, nes VVTAT kreipusis į abi ginčo šalis, buvo priimtas taikus sprendimas. Vieno atsisakyta nagrinėti, nes vartotojas nepašalino trūkumų (nepateikė ginčo nagrinėjimui būtinų dokumentų).

Dar vieno atsisakyta nagrinėti, nes nuotraukos buvo skirtos profesiniams tikslams reklamai (tai nelaikoma vartojimo santykiais).

Jei įtariama, kad paslaugos teikėjas gali netinkamai saugoti, tvarkyti ar naudoti asmens duomenis, reikėtų kreiptis į Valstybinę asmens duomenų inspekciją“, – teigiama specialistų pateiktame atsakyme.