Politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Jono Klėmeno nuotrauka
„Jungtinės Amerikos Valstijos sėkmingai įvykdė plataus masto smūgį Venesuelai ir jos lyderiui, prezidentui Nicolui Maduro – jis kartu su žmona buvo suimtas ir išskraidintas iš šalies“, – šeštadienį pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Kairiųjų pažiūrų lyderis sraigtasparniu nuskraidintas į Niujorką, kur jam bus pareikšti kaltinimai dėl narkotikų kontrabandos.
JAV prezidentui džiaugiantis pažanga derybose su Volodymyru Zelenskiu, šis tikisi ilgesnių saugumo garantijų. Ukrainos lyderis teigia sieksiantis ilgesnių nei 15 metų saugumo garantijų ir užsienio karių dislokavimo.
Po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu, JAV prezidentas griežtai įspėjo Iraną ir pareikalavo „Hamas“ grupuotės nusiginkluoti. Irane vykstant protestams siekiant gerinti gyvenimo sąlygas šalyje, D. Trumpas perspėjo, kad Amerika pasirengusi veikti, jei Irane bus smurtaujama prieš protestuotojus.
Svarbiausius praėjusios savaitės užsienio politikos įvykius dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja politologas, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. AINIUS LAŠAS.
Po ne vieną mėnesį trukusio ir vis didėjusio karinio ir ekonominio spaudimo Jungtinės Valstijos anksti šeštadienį surengė oro antskrydžius prieš taikinius visoje Venesueloje ir pareiškė nuvertusios autoritarinį kairiųjų pažiūrų prezidentą Nicolą Maduro. Kaip vertinate tokį Trumpo sprendimą?
Donaldas Trumpas deklaruoja, kad tokių misijų priežastis – kova su narkotikų grupuotėmis ir platintojais. Tačiau Venesuela nėra vienintelė Centrinės ir Pietų Amerikos šalis, įsitraukusi į šią veiklą. Remiantis Trumpo logika, panašūs veiksmai turėtų būti atlikti ir Meksikoje, Kolumbijoje ar Kosta Rikoje. Taigi šiuo atveju legitimumo nėra.
Jungtinės Valstijos siekia susigrąžinti dominavimą pasaulyje ir stabdyti Kinijos augimą bei įtaką.
Šį Trumpo poelgį galima vertinti per bendrą jo vykdomos užsienio politikos prizmę. Reikėtų matyti visą veiksmų grandinę: tai, ką Trumpas kalba apie Kanadą, kokius veiksmus jis vykdė ir kokį spaudimą darė Panamoje, taip pat tai, kas vyksta Hondūre rinkimų metu. Visa tai yra Jungtinių Valstijų politika, kuria siekiama užsitikrinti dominavimą ir įtaką savo geopolitinėje zonoje.
Tiesa, Trumpas prisidengia Maduro sulaikymu. Tačiau matome, kad net ir vidaus politikoje JAV vadovas nėra tas žmogus, kuris teisę vertintų kaip vertybę. Jam teisė tėra įrankis pasiekti tai, ko jis nori. Mes žinome, kad Venesuela turi labai didelius naftos išteklius. Trumpui svarbu užsitikrinti šių išteklių gavybą ir sugrąžinti kompanijas į Venesuelą. Jungtinės Valstijos siekia susigrąžinti dominavimą pasaulyje ir stabdyti Kinijos augimą bei įtaką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotrauka
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ir jo žmona Cilia Flores. EPA-ELTA nuotrauka
Koks likimas dabar laukia Venesuelos? Ar tikėtina, kad keisis režimas?
Šiuo metu čia yra labai daug neatsakytų klausimų. Kalbos apie tai, kad Venesuelą tiesiogiai valdytų Jungtinės Amerikos Valstijos, man atrodo neįgyvendinamos. Nemanau, kad toks scenarijus yra realus, ir nemanau, kad net pats Trumpas galėtų taip tiesiogiai kištis. Tačiau JAV sieks valdžioje pastatyti savus, Trumpui palankius asmenis, su kuriais būtų galima lengvai derinti ekonominius klausimus.
Vis dėlto Venesuela yra sudėtinga šalis, o politinės įtampos čia tęsiasi jau ne vienus metus. Todėl kyla labai daug klausimų dėl opozicinių grupių bei grupuočių veiksmų ir dėl to, kokią įtaką turės kaimyninės šalys. Akivaizdu, kad Venesueloje dabar vyks labai ilgi ir sudėtingi procesai.
Manau, jau turime ne vieną kitų šalių pavyzdį – pradedant Iraku, baigiant Afganistanu – kurie rodo, kaip baigėsi tokie bandymai. Venesuela galbūt yra šiek tiek kitokia, ir tam tikra prasme situacija čia gali susiklostyti kitaip, tačiau iš esmės ši ambicija gali virsti visai kitu rezultatu, nei tikisi amerikiečiai. Nemanau, kad Trumpas yra pasirengęs taip giliai kištis į Venesuelos reikalus.
Trumpas nesieks tiesiogiai keisti režimo – jo interesas aiškus: pastatyti valdžioje sau palankius asmenis, kad būtų užtikrinta prieiga prie išteklių ir vyktų bendradarbiavimas.
Dar gruodžio mėnesį Putinas kalbėjosi su Maduro ir reiškė paramą, solidarumą bei palaikymą Venesuelos žmonėms ir Maduro vyriausybės politikai. Ar gali pasikeisti Trumpo ir Putino santykiai po Maduro teismo?
Iš principo – gali. Tačiau jei vertiname ir graduojame šiuos santykius pagal svarbą, rusams santykiai su amerikiečiais, arba bent jau jų palaikymas, yra gerokai svarbesni nei santykiai su Venesuela. Be abejo, turėti Venesuelą kaip partnerę, su kuria galima bendradarbiauti, yra svarbu, ir rusai tai vertina. Tačiau, lyginant prioritetus ir turint omenyje, kad vis dar vyksta karas Ukrainoje ir šis klausimas nėra išspręstas, konfliktuoti su amerikiečiais nėra labai logiškas žingsnis.
Todėl nemanau, kad Putinas dabar žengs kokius nors dramatiškus veiksmus. Taip, bus išsakytos tam tikros pozicijos, laikantis tarptautinės teisės principų, galbūt bus imamasi formalių veiksmų, tačiau nemanau, kad Rusija ar pats Putinas sieks šią situaciją eskaluoti, – rizikų per daug. Susipykus su Trumpu ir Jungtinėmis Valstijomis, tokia nemalonė galėtų labai aiškiai pasireikšti Ukrainos naudai, o to Putinas tikrai nenori. Todėl, manyčiau, sulauksime gana santūrios reakcijos, ir didesnio situacijos eskalavimo nebus.
Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro. EPA-ELTA nuotrauka
JAV prezidentui džiaugiantis pažanga derybose su Volodymyru Zelenskiu, šis tikisi ilgesnių saugumo garantijų. Ukrainos lyderis teigia sieksiantis ilgesnių nei 15 metų saugumo garantijų ir užsienio karių dislokavimo. Po derybų Floridoje teigiama, kad vis dar lieka neišspręstas Donbaso klausimas. Kaip vertinate Trumpo ir Zelenskio susitikimą? Ką reikštų Donbaso teritorijos atidavimas Rusijai?
Akivaizdu, kad Ukraina nenori atiduoti Donbaso. Tuo tarpu Rusijai ir pačiam Putinui reikia bent jau minimalios pergalės, kad būtų galima paskelbti karo pabaigą. Jis turi kažką laimėti ir įrodyti savo visuomenei, kad tai buvo tam tikras pasiekimas, kad kova buvo prasminga.
Jeigu kalbame apie vakarinę Donbaso dalį, kurią prašoma, kad Ukraina perleistų, tai yra strategiškai itin svarbus regionas – ne tik išteklių, bet ir karinės strategijos požiūriu. Toje teritorijoje yra aukštumos, kuriose įsitvirtinę ukrainiečių kariai gali lengviau ginti likusią Ukrainos teritoriją. Taigi tai geografiškai ir strategiškai svarbios vietovės, ir Ukraina nenori jų perleisti.
Be to, Ukraina nenori aukoti teritorijų, dėl kurių buvo taip ilgai kovojama ir dėl kurių žuvo daugybė žmonių. Kompromisas šiuo atveju reikštų pralaimėjimą abiem pusėms, o pralaimėti nenori niekas.
Kol kas nematau, kaip ši situacija galėtų būti išspręsta kitu būdu nei kariniu keliu, kuris faktiškai ir parodo, ar Rusija gali užimti šias teritorijas ir ar Ukraina pajėgi jas apginti. Dabartinė situacija rodo, kad visa tai tęsis. Nematau šio susitikimo apčiuopiamų rezultatų. Nepamirškime ir to, kad pats Trumpas nėra itin įsitraukęs į Ukrainos klausimą ir nėra pasirengęs, pavyzdžiui, siųsti ten savo pajėgų – jis nori didžiąją atsakomybės dalį perleisti europiečiams. Tai dar kartą parodo situacijos trapumą.
Visa tai taip pat demotyvuoja pačius ukrainiečius, kurie nerimauja, kad po metų ar dvejų, atidavus vienas teritorijas, Rusija gali persigrupuoti ir bandyti užimti jų dar daugiau. Todėl šiuo atveju situacija išlieka tokia, kokia yra: sprendimo nerandama, ir karas tęsiasi.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Niujorkas, JAV, 2025 m. rugsėjo 24 d. EPA-ELTA nuotrauka
Po susitikimo su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu JAV prezidentas griežtai įspėjo Iraną ir pareikalavo „Hamas“ grupuotę nusiginkluoti. Taip pat Trumpas perspėjo, kad Amerika pasirengusi veikti, jei Irane bus smurtaujama prieš protestuotojus. Į tai reaguodamas Teheranas pareiškė, kad bet koks kišimasis destabilizuotų visą regioną. Kaip vertinate tokį griežtą Trumpo kišimąsi į Irano ne tik užsienio, bet ir vidaus politiką?
Donaldo Trumpo pareiškimai, ko gero, jau seniai nieko nebestebina: vieną dieną jis kalba apie vienus dalykus, kitą – apie kitus, o prognozuoti JAV prezidento pasisakymus kartais labai sunku. Tačiau žinome bendrą Trumpo nuostatą ir priešiškumą Iranui – tai nėra nauja pozicija. Ji glaudžiai susijusi su parama Izraeliui ir Irano vertinimu per Izraelio interesų prizmę.
Tai proga dar labiau eskaluoti įtampą Irane, tikintis, kad Irano režimas sugrius arba įvyks esminiai pokyčiai. Manau, būtent tokia ir yra šių žingsnių logika. Kalbant apie grasinimus, kad amerikiečiai imsis veiksmų, realistiškai žiūrint, tai galėtų reikšti tam tikrų strateginių objektų bombardavimą, o tai kartu būtų ir strateginis Izraelio interesas. Tokiu atveju atsirastų dviguba priežastis: viena vertus, visa tai būtų maskuojama gražiais demokratiniais tikslais ir siekiais, kita vertus – būtų atliekami veiksmai, svarbūs Izraelio saugumui.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose priėmė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu. Vašingtonas, JAV, 2025 m. rugsėjo 29 d. EPA-ELTA nuotrauka
Nemanau, kad Trumpas staiga tapo dideliu demokratu ar kad jam iš tiesų rūpi visų šalių demokratinių sistemų gynimas. Savo šalies demokratinę sistemą jis veikiau ne gina, o labiau ją ardo. Todėl tikėtis, kad jis netikėtai taps demokratijų gynėju, tikrai neverta. Mano nuomone, čia slypi visai kitos priežastys, glaudžiai susijusios su Izraeliu ir jo situacijos traktavimu regione.
Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!
Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!
Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:
Kiti šios Rubrikos straipsniai: