Pasak ekonomistės, trumpuoju laikotarpiu tai turės pakankamai ribotą poveikį pasaulio naftos rinkai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje gali atverti naujus scenarijus.
„Pagal turimas naftos atsargas Venesuela – reikšmingiausia naftos rinkos dalyvė. JAV EIA (angl. US Energy Information Administration) duomenimis, ši šalis turi beveik 303 mlrd. barelių išžvalgytų naftos rezervų, t.y. daugiau nei jų turi Saudo Arabija, Iranas, Irakas ar kitos OPEC+ kartelio dalyvės.
Tiesa, net jei JAV naftos kompanijos ir artimiausiu metu imtųsi šių atsargų gavybos, trumpalaikis poveikis rinkai būtų labai ribotas. Venesuelos naftos gavybos pajėgumai itin menki, o infrastruktūra – kritinės būklės.
Dėl ilgalaikių sankcijų, nuolatinės ekonominės krizės ir chroniškos ilgalaikių investicijų stokos į naftos gavybos infrastruktūros atnaujinimą ar modernizavimą, Venesuelos realios naftos gavybos apimtys labai kuklios – OPEC duomenimis, jos tesiekia apie 1,1 mln. barelių per dieną, t.y. apie 1 proc. pasaulinės naftos pasiūlos.
Taigi, kol kas naftos rinka labiau reaguoja į neapibrėžtumą ir geopolitines rizikas. Tuo tarpu, reikšmingiems realios naftos gavybos apimčių pokyčiams pirmiausia būtinos itin reikšmingos investicijos į infrastruktūrą“, – komentare teigia I. Genytė-Pikčienė.
Kaip pastebi ekonomistė, nors žinutės apie karinius veiksmus ir politinę nežinią paprastai sukelia naftos kainų svyravimus, realūs pokyčiai buvo nedideli: „Brent“ ir WTI žaliavos kainos tik šiek tiek smuktelėjo. Tai rodo, kaip teigia, kad rinkos dalyviai jau iš dalies buvo įskaičiavę galimas rizikas ir kad šiuo metu pasaulinė pasiūla yra pakankamai didelė, kad sugertų šį šoką.
„Tuo tarpu, kalbant apie ilgesnio laikotarpio perspektyvą, šis įvykis žada papildomą gausesnės naftos pasiūlos ir didesnės gavybos diversifikacijos scenarijų. Jei politinė situacija Venesueloje stabilizuotųsi ir JAV bei užsienio bendrovės gautų galimybę investuoti į šios šalies naftos sektorių, tai galėtų reikšmingai padidinti tiek šios šalies žaliavinės naftos gavybą, tiek bendrą pasaulinę pasiūlą“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
ELTA primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, Jungtinės Valstijos naktį į šeštadienį surengė oro smūgius prieš Venesuelą ir nuvertė autoritarinį kairiųjų pažiūrų lyderį Nicolą Maduro. JAV pajėgos jį su žmona suėmė ir nugabeno Niujorką teismo procesui.
JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete’ą Hegsethą bei jų komandas.
Europos Sąjunga (ES) išplatino pareiškimą, kuriame teigia, kad rremia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą.
„ES primena, kad bet kokiomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų Chartijos principų“, – sakoma ES užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime ir pridurdama, kad Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nariai turi ypatingą atsakomybę laikytis šių principų, kuriais remiasi tarptautinė saugumo architektūra.
Ji pakartojo ES poziciją, kad Nicolasas Maduro nėra teisėtas demokratiškai išrinktas prezidentas, ir ES pasisako už taikų Venesuelos vadovaujamą perėjimą prie demokratijos.
„Venesuelos žmonių teisė spręsti savo ateitį turi būti gerbiama“, – sakė K. Kallas.