Socialdemokratės Seimo narės gruodžio pabaigoje išplatintame pranešime nurodyta, kad ji teiravosi detalios informacijos apie naudotą eterio laiką, skirtą protesto akcijai, žmogiškuosius išteklius, finansinius kaštus ir logistinius resursus.
Politikė tuo metu nurodė, kad informacija pravers „vertinant institucijos veiklos skaidrumą, misijos vykdymą, taip pat padės rengti argumentus diskusijoms, kurios vyks Europos Tarybos ekspertams rengiantis vertinti su LRT įstatymu susijusias teisėkūros iniciatyvas“.
Į šį kreipimąsi viešai feisbuke sureagavo M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Ji teigė, kad B. Vėsaitės klausimai suponuoja klaidingą prielaidą, kad akcija „Šalin rankas“ buvo organizuota LRT administracijos. „Šią akciją ir sugalvojo, ir savo resursais organizavo protesto iniciatyvinė LRT darbuotojų grupė“, – nurodė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Akcijos metu, kaip teigė ji, yra griežtai laikomasi visuomenės informavimo principų, žurnalistų etikos standartų.
Pakartotinai paragino atsakyti
Gavusi LRT atsakymą. B. Vėsaitė pirmadienį feisbuke pasipiktino vietoj atsakymo gavusi „deklaratyvų raštą“.
„Ar ji mus laiko mulkiais? Vykdydama parlamentinę kontrolę bei ruošdamasi Venecijos komisijos vizitui, kreipiausi į LRT generalinę direktorę, prašydama pateikti konkrečius skaičius, kiek mokesčių mokėtojų lėšų kainuoja LRT protesto akcija. Vietoje to gavau deklaratyvų raštą, kuriame cituojama Konstitucija, kt. teisės aktai bei abstraktūs principai“, – teigia parlamentarė.
Ji atkreipė dėmesį, kad, nors LRT administracija neigia savo vaidmenį akcijoje „Šalin rankas“, pripažino, kad joje dalyvavo LRT žurnalistų ir darbuotojų iniciatyvinė grupė.
„Beje, visi tarptautiniai dokumentai teigia, kad nacionalinių transliuotojų žurnalistai turi būti neutralūs ir objektyvūs. Protesto akcija buvo transliuojama LRT eteryje ir anonsų blokuose. Tai kelia pagrįstą klausimą, kur baigiasi darbuotojų asmeninė iniciatyva ir kur prasideda institucinis sprendimas naudoti valstybės finansuojamą eterį konkrečiam politiniam naratyvui skelbti“, – komentavo B. Vėsaitė.
Pasak seimo narės, kai visuomeninis transliuotojas pats ima vertinti teisėkūros principus, formuoti politines interpretacijas ir mobilizuoti visuomenę, jis peržengia neutralios žiniasklaidos ribas. Be, to pasak jos, visuomeninis transliuotojas turi ne tik teisę kalbėti apie žodžio laisvę, bet ir pareigą būti atskaitingu.
„Tikroji žodžio laisvė prasideda ten, kur pateikiami faktai ir skaičiai. Todėl aš vis dar laukiu konkrečių atsakymų į savo klausimus, gerbiamoji Direktore“, – komentarą baigia Seimo narė.