„Auditoriai rekomendavo du dalykus dėl įstatymo keitimo. Pirma, tai yra dėl darbo užmokesčio, kad darbo užmokesčio principai būtų nustatyti labai aiškiai tiek tarybai, tiek darbuotojams. Ir ši rekomendacija dar nėra įgyvendinta ir ji yra Kultūros ministerijai“, – pirmadienį sakė ji.
Taip I. Segalovičienė kalbėjo LRT įstatymo pataisas rengsiančios darbo grupės posėdyje.
Ministerija turi parengti ir pateikti Vyriausybei LRT įstatymo pakeitimo projektą. Pasak valstybės kontrolierės, šios įgyvendintos rekomendacijos poveikis turėtų būti matomas 2027-ųjų liepą.
„Ir kitas įstatymo pakeitimas, kurį mes rekomendavome, tai būtent dėl strateginio planavimo. Buvo problema, kad strateginio planavimo įstatyme buvo išimtis dėl LRT strateginio plano tvirtinimo. Ir metinius veiklos planus tvirtino LRT taryba, tuo tarpu administracija tvirtino strateginį planą“, – sakė I. Segalovičienė.
Jos teigimu, ši rekomendacija jau įvykdyta, nes strateginį planą tvirtins taryba.
Valdysenos nevertino
Valstybės kontrolierė, atsakydama į Seimo nario Artūro Zuoko klausimą dėl LRT valdysenos modelio, tvirtino negalinti apie tai kalbėti, nes audito metu jis nevertintas.
„Audito metu mes nevertinome valdysenos modelio, dėl to nesame nei surinkę įrodymų, nei pateikę argumentų, nei suformulavę rekomendacijų šitoje vietoje“, – teigė I. Segalovičienė.
Opozicijai atstovaujantys parlamentarai, LRT darbo grupės nariai, ne kartą ragino labiau diskutuoti apie LRT įstatymo pokyčius, o ne dar kartą tendencingai kalbėti apie atlikto audito išvadas.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis ragino nepamesti pagrindinio darbo grupės tikslo – kelti klausimus apie tai, kaip tobulinti valdyseną ir keisti LRT įstatymą.
„Audito išvados yra vienokios, o Artūro Skardžiaus, Seimo Audito komiteto pirmininko, akcentai dedami kitur. Bėda yra ne galios santykis, reikia pastebėti ir tai, kad Taryba ne visai atliko savo funkcijas“, – kalbėjo parlamentaras Simonas Kairys.
„LRT tarybai reikia įvertinti savo veiklą, kad komitetai turėtų daugiau nepriklausomų narių, o LRT tarybos veikla turi būti stiprinama“, – sutiko I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolierė taip pat sakė, kad LRT išlaidos pagal sritis pastabų nesukėlė.
Jos duomenimis, 2024 metais turinio kūrimui skirti beveik 42 mln. Eur, personalo išlaikymui – 25 mln. Eur, administravimui – 4,1 mln. Eur, rinkodarai – 1,8 mln. Eur.
Į trečią darbo grupės posėdį susirinkusi darbo grupė vasario viduryje turės pateikti išvadas ir siūlymus dėl LRT valdysenos modelio bei jo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Pirmadienį dar bus išklausyti LRT tarybos ir Medijų tarybos atstovai. Planuotas Internetinės žiniasklaidos asociacijos pristatymas yra nukeltas į ketvirtadienį.
Reguliavimas leido pirkimus iš vieno tiekėjo
Visuomeninio transliuotojo auditą Valstybės kontrolei atlikti praėjusių metų balandį pavedė Seimas. Jis įpareigojo vertinti, kaip LRT veikloje 2021–2024 m. laikytasi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo, politinio neutralumo ir kitų principų, nors įprastai Valstybės kontrolė pati nusprendžia, kokius auditus atlikti.
Institucija konstatavo, kad didžiausi nustatyti trūkumai yra susiję su paslaugų įsigijimais neskelbiant viešųjų pirkimų, socialinėmis garantijomis, kai dalis darbuotojų dirba pagal autorines sutartis.
Kur mesti įskilusią krištolinę vazą? Klysta beveik 7 iš 10 gyventojų
Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Valstybės kontrolė pasiūlė patikslinti aprašą dėl programų pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamomis apklausomis perkamų objektų įvertinimo, galimybės programas pirkti kreipiantis į konkretų tiekėją.
Reaguodama į raginimą mažinti turinio įsigijimų neskelbiamų apklausų būdu, LRT dar lapkritį nurodė planuojanti skelbti pirkimų konkursus aktorių įgarsinimo, vertėjų, operatorių paslaugoms.
„Kalbant apie pirkimus iš vieno tiekėjo, autorines sutartis, iš esmės teisės aktų buvo laikomasi. Dabartinis reguliavimas leido LRT šitą daryti, kaip išmintį“, – sakė I. Segelovičienė.
Pasak Valstybės kontrolierės, taip pat pasigendama LRT tarybos tiek posėdžių, tiek sprendimų viešumo.
„Taip pat labai svarbus momentas yra LRT tarybos pareiga įsivertinti kasmet savo veiklą, ir kas ketverius metus turi įsivertinti ir su išorės ekspertais. Iš esmės tas nebuvo daroma“, – sakė ji.
Seimo valdyba „bandys pasitarti“ dėl darbo grupės sudėties
Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Žurnalistų profesionalų asociacija kartu su LRT iniciatyvine grupe nurodė atsisakantys dalyvauti procese, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą įtraukti daugiau ekspertų.
Tai reikštų, jog ją papildyti turėtų trys atstovai – Žurnalistų draugijos, akademinės institucijos bei Kultūros periodinių leidinių asociacijos.
Dabar pagal Seimo valdybos sprendimą, darbo grupę sudaro 17 narių – 12 parlamentarų ir penki žiniasklaidos atstovai.
Darbo grupės pirmininkas Juozas Olekas teigė, jog trečiadienį Seimo valdyba turėtų apsitarti dėl darbo grupės sudėties.
„Pasitarsime ir tada pažiūrėsime, ar įtrauksime“, – sakė jis.
Valdantieji planavo dar gruodžio viduryje skubos tvarka priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.