Nauji pokyčiai apima tiek vairuotojų rengimą ir egzaminavimą, tiek eismo saugą, transporto priemonių naudojimą bei aplinkosauginius reikalavimus. Dalis pokyčių įsigalioja metų pradžioje, kiti – kiek vėliau.
Pokyčiai „Regitroje“
Nuo 2026-ųjų metų „Regitroje“ keli esminiai pokyčiai. Visų pirma, įstaigoje nebebus galima laikyti teorijos egzamino rusų kalba.
Vis dėlto egzaminą laikyti bus galima kitomis kalbomis – ispanų, prancūzų ir lenkų.
Taip pat „Regitroje“ keisis klientų aptarnavimo darbo laikas. Visi padaliniai nuo šiol dirbs nebe antradieniais–šeštadieniais, o nuo pirmadienio iki penktadienio.
Padaliniai didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose – prailgins aptarnavimo laiką iki 18 val. 30 min.
Pokyčiai didžiuosiuose miestuose įsigalios nuo vasario 2 dienos, o mažesniuose miestuose – nuo sausio 2 dienos.
Nauji kelio ženklai
Susisiekimo ministerija nuo 2026 metų įveda kelis naujus kelio ženklus.
Naujas kelio ženklas „Kūgis“ žymėtų vietos, kurioje vykdomi darbai ar vyksta renginys, ribas.
Ženklas „Aptvėrimo barjeras“ žymėtų vietos, kurioje vykdomi darbai ar vyksta renginys, ribas.
„Kilnojamasis aptvėrimo skydas“ žymėtų vietą, kurioje vykdomi darbai, ir apvažiavimo kryptį.
Nauji kelio ženklai
Be to, atsiranda ir nauja papildoma lentelė „Galiojimo zona į abi puses“. Ji nurodytų kelio ženklų, draudžiančių sustoti ar stovėti galiojimo zonos kryptį (į abi puses) ir bendrą ilgį.
Galiausiai siūloma įvesti ir papildomą reikalavimą kelio darbų transporto priemonėms.
Jos turėtų būti žymimos priekyje, šonuose, gale pakaitomis einančiomis šviesą atspindinčiomis įstrižomis raudonomis ir baltomis juostomis pagal susisiekimo ministro tvirtinamą darbo vietų keliuose aptvėrimo reikalavimų ir tvarkos aprašą.
Pokytis dėl šalmų dėvėjimo, važiavimo geležinkelio pervaža, kelio darbų žymėjimo
Nuo metų pradžios Lietuvoje pasipildo Kelių eismo taisyklės (KET), kai įvedamas naujas reikalavimas dėl šalmų dėvėjimo, taip pat dėl važiavimo geležinkelio pervaža, kelio darbų žymėjimo. Į KET įtraukiama tokia nuostata:
„Visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai važiuodami privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams taip pat rekomenduojama naudoti kūno apsaugos priemones (pavyzdžiui, alkūnių, kelių apsaugas ir kt.). Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalo suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.“
Kaip pastebi ministerija, viešajame eisme pasitaiko atvejų, kai vairuotojai įvažiuoja į reguliuojamą geležinkelio pervažą vos tik pradėjus kilti užtvarui, nepaisydami draudžiamo šviesoforo signalo.
„Tokie veiksmai kelia pavojų tiek pačių vairuotojų, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Atsižvelgdama į tai, Susisiekimo ministerija siūlo patikslinti KET 173.3 papunktį, papildant jį nuostata, kad draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą ne tik tada, kai užtvaras nuleistas ar pradeda leistis, bet ir kai jis kyla“, – nurodoma projekte.
Pokyčiai mopedų vairuotojams
Būsimiems mopedų vairuotojams reikės laikyti praktikos egzaminą, gruodžio 23 dieną nusprendė Seimas.
Už tokį Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimą balsavo 75 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai.
Pagal priimtas pataisas, nuo 2026 metų lapkričio 1 dienos norintiesiems gauti teisę vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijos transporto priemonę) bus privalu išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą.
Anot Seimo pranešimo, šiuo metu asmenims, norintiems vairuoti AM kategorijos transporto priemones, reikia išlaikyti tik teorijos egzaminą, o praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas nėra privalomas.
Parlamentarai taip pat nustatė, kad teisė vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus bus suteikiama ne nuo 15 metų, kaip šiuo metu nustatyta, o nuo 16 metų.
Tokiu būdu siekiama užtikrinti jaunų AM kategorijos transporto priemonių vairuotojų asmeninę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Remiantis galiojančiais teisės aktais, už administracinį nusižengimą atsako ne jaunesni kaip 16 metų asmuo.
Pasak projekto rengėjų, šios transporto priemonės tapo labai populiarios tarp jaunimo, tačiau dažnai neatsakingas vairavimo įgūdžių neturinčių 16-mečių dalyvavimas eisme sukelia problemų kitiems eismo dalyviams bei kelia pavojų patiems šių transporto priemonių vairuotojams.
Furgonų (ir ne tik) vairuotojams – griežtesni reikalavimai
Nuo 2026-ųjų liepos 1 dienos, logistikos sektoriuje įvyks esminis lūžis, kuris palies tūkstančius vežėjų, dirbančių su lengvuoju komerciniu transportu.
Europos Sąjunga nusprendė sugriežtinti kontrolę ir užpildyti spragą, kuri ilgus metus leido mažesnių transporto priemonių vairuotojams išvengti griežtų darbo ir poilsio režimo taisyklių. Pagal naująjį reglamentą, visi lengvieji krovininiai automobiliai, kurių bendroji masė yra nuo 2,5 iki 3,5 tonos ir kurie vykdo tarptautinius pervežimus arba kabotažą, privalės turėti įrengtus išmaniuosius tachografus.
Šis sprendimas tiesiogiai palies mikroautobusus, kurie dažnai kursuoja per visą Europą be sustojimų, nes jiems iki šiol nebuvo privaloma fiksuoti vairavimo laiko.
Siuntų pristatymo tarnyba Andrius Ufartas/Fotobankas
Europos Sąjungos atstovai tikina, kad pagrindinis naujo reglamento tikslas – užtikrinti eismo saugumą, sąžiningą konkurenciją su didžiaisiais vilkikais ir apsaugoti vairuotojus nuo pervargimo. Tiesa, numatytos ir išimtys.
Reikalavimas nebus taikomas tiems, kurie važinėja tik savo šalies viduje, vykdo nekomercines keliones arba naudoja transportą savo produkcijai vežti (pavyzdžiui, amatininkai ar statybininkai), jei vairavimas nėra jų pagrindinė profesinė veikla.
Transporto priemonėse montuojami antrosios kartos išmanieji tachografai veiks kaip griežti kontrolieriai. Jie fiksuos ne tik tai, kiek laiko vairuotojas praleido prie vairo ir kiek ilsėjosi, bet ir automatiškai žymės valstybių sienų kirtimus bei bandymus manipuliuoti duomenimis.
Įmonėms tai reiškia nemenką papildomą naštą, nes joms teks ne tik investuoti į įrangą, bet ir peržiūrėti maršrutų planavimą, archyvuoti duomenis bei apmokyti personalą.
Verslui, kuris ignoruos šiuos pokyčius, gresia rimti nemalonumai. Už pažeidimus numatytos didžiulės baudos ir net transporto priemonių sulaikymas, kas gali visiškai paralyžiuoti įmonės veiklą.
Įsigalios griežtesni „Euro 7“ taršos standartai
Jau kitų metų pabaigoje, o tiksliau – nuo 2026-ųjų lapkričio 29 dienos, Europos Sąjungos automobilių pramonėje prasidės nauja era. Būtent tądien įsigalios „Euro 7“ taršos standartas, kuris iš pradžių bus taikomas tik naujai sukurtiems lengviesiems automobiliams ir mikroautobusams, o nuo 2027 metų pabaigos taps privalomas visiems be išimties naujai registruojamiems šių klasių automobiliams.
Sunkiajam transportui (autobusams ir sunkvežimiams) numatytas kiek ilgesnis pereinamasis laikotarpis, tad jiems taisyklės įsigalios atitinkamai 2028 ir 2029 metais.
Hibridinis „Peugeot 308“ (nuotr. Aivaras Grigelevičius)
Bene svarbiausia naujovė benzininiams varikliams – bus pradėtos skaičiuoti ultrasmulkios, vos dešimties nanometrų dydžio kietosios dalelės, kurios anksčiau pro matavimo įrangos akis praslysdavo. Tačiau „Euro 7“ peržengia įprastas ribas ir pirmą kartą istorijoje reguliuos ne tik tai, kas išeina per duslintuvą.
Įstatymų leidėjai nusitaikė į kitus taršos šaltinius – stabdžių kaladėlių dylančias daleles bei padangų mikroplastiką. Nors bendri ribiniai dydžiai šiems komponentams bus suvienodinti tik nuo 2035 metų, pats faktas, kad stabdžiai ir padangos patenka į reguliavimo sritį, yra didelis pokytis.