„Santūriai ir labiau užsienio klausytojams yra pakomentavęs ministras Kęstutis Budrys pirmosiomis dienomis, bet nei prezidento, nei Seimo pirmininko (…), nei ministrės pirmininkės jokių pasisakymų man neteko matyti“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tyla rodo pasimetimą. Suprantama, nėra paprasta reaguoti, nes kalbama apie vieną iš pagrindinių strateginių sąjungininkų, t. y. JAV, veiksmus. Bet mes esame per daug tylūs“, – akcentavo politikė.
Pasak jos, net jei ir šalies vadovai nori išlaukti nepareiškę pozicijos, niekas netrukdo inicijuoti diskusiją viduje, kokie yra Lietuvos strateginiai prioritetai saugumo ir užsienio politikos srityje.
„Būtų sveika inicijuoti viduje greitą pasitikrinimą, peržiūrėjimą, ar mes einame koja kojon, kalbant apie strateginius prioritetus Lietuvos saugumo ir užsienio politikos srityje, nes man asmeniškai visiškai neaišku, koks yra mūsų dabartinių valstybės vadovų galvų matymas, žvelgiant šiek tiek į tolimesnę ateitį“, – sakė parlamentarė.
„Akivaizdu, ir toliau vyksta geopolitiniai lūžiai ir čia reikia viduje visų trijų šakų susiklausymo ir aiškios žinutės“, – pažymėjo liberalė.
S. Skvernelis: kartais pasimetimas geriau negu trys skirtingos reakcijos
Su tokia liberalės mintimi sutiko ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Vis dėlto, jis pabrėžė, jog tyla kartais geriau nei skirtingai išsakytos pozicijos.
„Aš manau, kad yra žmogiškas pasimetimas. Apie premjerę net nekalbu, apskritai turbūt sunku šioje situacijoje susigaudyti, Juozui ne tas rūpi, o prezidentas kaip visada laukia koks čia vėjas papūs, ką kiti Europos lyderiai pasakys. Bet gal geriau pasimetimas negu trys skirtingos reakcijos, prieštaraujančios viena kitai“, – Eltai komentavo S. Skvernelis.
„Bet savo bendrą poziciją, manau, turėtų išsakyti. (…) Mes tikrai esame ne tos lygos žaidėjas ir, kalbant apie geopolitiką ir signalus, kurie ateina nerimastingi ir grėsmingi, mums juos reikia labai atidžiai vertinti. Todėl to susitelkimo, profesionalumo, bendros pozicijos turėjimo labai reikia. Savo žodį valstybės vadovai turėtų tarti“, – tęsė jis.
Pasak jo, darosi akivaizdu, jog situacija nėra palanki, kadangi jėgos pozicija pradeda dominuoti prieš tarptautinę teisę.
„Akivaizdžiai ta jėgos teisė tampa dominuojanti. Mums čia tikrai prastas signalas, kalbant apie viską“, – sakė jis.
„Prezidentas, ko gero, turėtų išsakyti valstybės poziciją, kuri būtų suderinta ir atitiktų Vyriausybės ir Seimo pozicijas“, – pabrėžė S. Skvernelis.
L. Kasčiūnas: privalome šnekėti, kur visa tai pasisuks
Savo ruožtu konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad valstybės vadovų pasimetimas yra akivaizdus, tačiau jį galima dalinai suprasti.
„Problema yra tas domino efektas, kadangi vėlgi neaišku, kur visa tai pasisuks. Čia yra ta vieta, apie kurią mes privalome aiškiai (pasisakyti – ELTA)“, – sakė jis.
„Mūsų valstybės vadovai dabar labiau politikos apžvalgininkais dirba, o ne politikos formuotojais. Tą dalinai galiu suprasti, kadangi yra dideli geopolitiniai lūžiai, didžiųjų galių pokyčiai. Akivaizdu, kad mūsų natūraliai vaidmuo mažėja, mažiau nuo mūsų priklauso. Tai nėra gerai“, – tęsė parlamentaras.
Pasak jos, dabartiniai valstybės vadovai ieško tinkamų žodžių, siekiant išlaikyti pusiausvyrą.
„Dėl Grenlandijos negali būti jokių klausimų, tai yra teritorinis vientisumas, integrali Danijos dalis. Čia negali būti jokio kompromiso. Tą tikrai būtų galima padiktuoti, bet mes matome, kad dabar labiau ieškoma tinkamo žodyno, negu kad būtų formuojama politika“, – sakė jis.
„Dėl to mūsų politikos formuotojai dirba politikos apžvalgininkais“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Tuo metu paklaustas, gal visgi Lietuvai reikėtų derinti bendrą poziciją su kitomis Europos šalimis, parlamentaras teigė, jog tą daryti reikia. Tačiau, pasak jo, šis kelias gali turėti ir tam tikrų trūkumų.
„Kaip visada, kuo ta pozicija bendresnė, tuo ji labiau išplauta: bandymas neįpykdyti, nepasakyti aštresnio žodžio, (…) turint omenyje JAV svorį ir svarbą Europos saugumo sistemoje“, – sakė jis.
ELTA primena, kad po kelis mėnesius trukusio karinio ir ekonominio spaudimo, JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje. Sostinę Karakasą sudrebino smarkūs sprogimai, o šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis Nicolas Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies, stos prieš teismą Niujorke.
D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams, įskaitant valstybės sekretorių Marką Rubio ir gynybos sekretorių Pete‘ą Hegsethą bei jų komandas.
Tuo metu Europos sąjungos (ES) užsienio ir saugumo politikos vadovės Kajos Kallas pareiškime, kurį palaikė 26 ES valstybės narės, išskyrus Vengriją, teigiama jog ES remia taikų perėjimą prie demokratinės sistemos Venesueloje, visapusiškai gerbiant šalies suverenitetą.
Savo ruožtu JAV prezidentas netrukus po smūgių Venesuelai, pasiuntė įspėjimą Kolumbijos prezidentui, kuris, anot jo, „turėtų pasisaugoti“.
Pats D. Trumpas pernai gruodžio pradžioje Vašingtone vykusio kabineto posėdžio metu užsiminė apie galimybę kovojant su narkotikų kontrabanda smogti ir Kolumbijai.
Be to, šeštadienio vakarą buvusi vyriausybės patarėja ir nuomonės formuotoja Katie Miller įraše socialiniame tinkle „X“ paskelbė Danijai priklausančios Grenlandijos salos žemėlapį, nuspalvintą JAV vėliavos spalvomis, ir pridėjo vieną žodį didžiosiomis raidėmis: „GREITAI“.
Netrukus po to D. Trumpas interviu „The Atlantic“ pareiškė: „Mums tikrai reikia Grenlandijos, būtinai“. Vėliau sekmadienio vakarą neatrodė, kad D. Trumpas būtų pakeitęs savo poziciją. Prezidento lėktuve „Air Force One“ jis žurnalistams sakė, kad „mums reikia Grenlandijos nacionalinio saugumo požiūriu, o Europos Sąjungai reikia, kad ją turėtume, ir jie tai žino“.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sureagavo pareiškusi, kad Jungtinės Valstijos „visiškai neturi teisės“ aneksuoti jokios Danijos karalystės dalies.