B.Tarras 1994 m. režisavo filmą „Šėtoniškas tango“ („Satantango“) – septynių valandų epą apie komunizmo žlugimą Rytų Europoje. Kitas itin svarbus režisieriaus filmas – „Werckmeisterio harmonijos“ (2000 m.)

Garsiausias B.Tarro kūrinys buvo adaptuotas pagal Nobelio premijos laureato rašytojo Laszlo Krasznahorkai, su kuriuo jis dažnai bendradarbiavo, romaną.

B.Tarras gimė Vengrijos pietiniame universitetiniame mieste Peče 1955 metais. Kurti filmus jis pradėjo būdamas 16 metų kaip mėgėjas, su kamera, kurią jam padovanojo tėvas.

Režisierius tada prisijungė prie Vengrijos pagrindinės eksperimentinio kino studijos „Bela Balazs Studio“, kuri leido jam 1977 metais sukurti pirmąjį ilgametražį filmą „Šeimos lizdas“ (angl. Family Nest). Jis sukūrė pirmąjį Vengrijos nepriklausomą ilgametražį filmą „Prakeiksmas“ (angl. Damnation), kuris buvo parodytas Berlyno tarptautiniame kino festivalyje 1988 metais.

Pastaraisiais metais B. Tarras buvo atsidėjęs naujos režisierių kartos ugdymui, dėstė keliose kino akademijose Vengrijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje.

Režisierius buvo apdovanotas Berlyno, Lokarno, Palm Springso, Bergamo festivaliuose, dar prieš sukuriant 2011-aisiais pasirodžiusią juostą „Turino arklys“ paskelbė, kad ji – paskutinė jo filmografijoje. Daugiau kino jis žadėjo nebekursiąs nors dar sukūrė du trumpametražius filmus 2017 ir 2019 metais.

„Padariau viską, ko norėjau“, – sakė jis Vengrijos savaitraščiui HVG 2019 metų interviu.

DPA/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Bela Tarras

DPA/„Picture-Alliance“/„Scanpix“/Bela Tarras

„Filosofija ir bet koks rašytinis tekstas yra visai kitokia kalba nei kino kalba. Nuo filosofijos aš nutolau. Šiandien dažniau renkuosi prozą, ne filosofinius veikalus“, – 2019 metais jis sakė 15min.

B.Tarras buvo išskirtinis režisierius ne tik kino kalbos, bet ir mąstysenos prasme.

„Baisiausia, su kuo susiduria jaunas režisierius, yra spaudimas pateisinti lūkesčius. Lūkesčius, kuriuos kelia rinka, visuomenė ir t.t. Tai ir buvo esminis iššūkis, dirbant su jaunais žmonėmis. Nuolat kartoti, kad visi tie išoriniai lūkesčiai yra beprasmiški, kad svarbu tik tai, kokį lūkestį keli pats sau. Turi būti laisvas, nes tik būdamas laisvas gali išsiskleisti“, – pokalbyje su Monika Gimbutaite sakė jis.