Jis pažymi, kad pastaruoju metu sąlygos oro balionų siuntimui buvo ne itin palankios. Sąlygos gali pasikeisti ir, neatmestina, kad oro balionai vėl plūs į Lietuvą.
Teigti, kad Lietuva jau susitvarkė su oro balionų krize, kaip leido suprasti G. Valaika, dar nederėtų. Jis detaliau paaiškino, kodėl sąlygos oro balionų skraidinimui pastaruoju metu nebuvo geros.
„Gruodžio antroje pusėje buvo sakančių esą susitvarkyta su kontrabandinių balionų krize. Tik siūlyčiau per anksti nešvęsti iki kol visko neištestavo pats vėjas.
Tiesa ta, jog labai palankių sąlygų atskristi „siuntiniams“ iš Baltarusijos (nuo Gardino/Lydos) iki Vilniaus iš esmės nebuvo nuo pat gruodžio 6-osios t. y. jau visą mėnesį nėra labai gerų atmosferos sąlygų vakare sutrikdyti oro uosto veiklą.
Nors vėjas priežemio sluoksnyje daug dažniau būna palankus ir dalis balionų su kroviniu teoriškai dažniau gali peržengti valstybinę sieną, tačiau didesniame atmosferos aukštyje vėjai jau ilgokai yra nepalankūs ir todėl iki Vilniaus apylinkių kroviniai neatkeliauja. Bent jau tie, kuriuos leisdavo nuo Gardino ir Lydos“, – komentavo G. Valaika.
Kada reikėtų nusiteikti laikinam oro erdvės uždarymui?
Tiesa, naktį iš pirmadienio į antradienį (kaip ir gruodžio 20-osios naktį), kaip pastebėjo meteorologas, oro balionų gabenimui trumpam buvo susidarę šiek tiek palankesnės sąlygos, o pirmadienį žiniasklaidoje pasirodė žinios, jog pasieniečiai perėmė pirmąjį šiais metais iš Baltarusijos atskraidintą kontrabandinių cigarečių krovinį. Tai įvyko po vidurnakčio netoli sienos Varėnos rajone.
Tai, kad Varėnos rajoną galimai pasieks oro balionai, pasak G. Valaikos, numatė sukurta ir svetainėje „NoBalloons.lt“ prieinama skaičiuoklė.
„Galima sakyti, kad „NoBalloons.lt“ esanti tikimybių skaičiuoklė ir vėl buvo teisi. Numatė teorinį balionų įskridimą į Varėnos rajoną, tačiau davė gana neaukštą tikimybę, jog bus sutrikdyta oro uosto veikla.
Priminsiu, jog jeigu ten matysit virš 90–95 proc., tuomet vertėtų nusiteikti oro erdvės laikinam uždarymui. Išbandykit „NoBalloons.lt“ patys“, – pasiūlė meteorologas.
Įrašo pabaigoje jis pažymėjo dar vieną dalyką: anot G. Valaikos, ne visi gyventojai supranta, kad vėjas prie žemės paviršiaus ir vėjas aukščiau, pavyzdžiui, 1, 3 ar 5 km aukštyje gali kardinaliai skirtis tiek savo kryptimi, tiek greičiu.
„Būtent todėl kai kurie pastabesni žmonės kartais mato dviem ar net trimis skirtingomis kryptimis plaukiančius debesis. Jau kurį laiką kalu visiems į galvas paprastą mintį – atmosfera – kaip koks sluoksniuotas pyragas būna net tada, kai dangus virš galvos yra giedras (jeigu kažkam reikia įrodymų, tai rodo atmosferos radiozondavimo duomenys)“, – dėstė meteorologas.
Nuopelnus priskyrė Ruginienei
Praėjusiais metais kontrabandinių balionų su cigaretėmis antplūdis iš Baltarusijos į Lietuvą suintensyvėjo. Dėl atskriejančių balionų Lietuvai ne kartą teko stabdyti šalies oro uostų, o ypatingai Vilniaus oro uosto, darbą. Nuostolių patyrė ne tik oro uostai, bet ir oro linijų bendrovės, klientai, o taip pat – ir vežėjai.
Jų vilkikai, kai Lietuva trumpam užvėrė sieną, įstrigo Baltarusijoje: vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse ir už tai mokėti, kitaip gresia transporto priemonių konfiskavimas.
Baltarusijos režimo veiksmus Lietuvos politikai ėmė vadinti hibridine ataka, o tuo pačiu žadėjo su ja kovoti: griežtesnėmis bausmėmis už kontrabandą (Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pakeitimus), pasitelkdami sąjungininkus (į procesą įsitraukė JAV), taip pat – sankcijomis (kurios nei nacionalinės, nei europinės iki šiol nebuvo patvirtintos) ir kariuomenei numušinėjant oro balionus (numušti nė karto nepavyko).
Į dialogą tarp Lietuvos ir Baltarusijos įsitraukus JAV, kurios neseniai panaikino sankcijas Baltarusijos kalio eksportui, o anksčiau – ir Baltarusijos oro bendrovei „Belavia“, oro balionai Lietuvos link skristi nustojo. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius vertino, kad tai – premjerės Ingos Ruginienės diplomatijos nuopelnas, kuri asmeniškai kreipėsi į JAV administraciją ir prašė pagalbos.