Rūdninkų karinio miestelio vystymo II-ojo etapo konkursas buvo padalytas į tris dalis. Vieną jų laimėjo UAB „Rudina“ (kurios viena akcininkių – „Fegda“), kitas dvi dalis – „Merko statyba“. Klausimų kyla dėl vienos dalies, kurią „Merko statyba“ laimėjo pasiūliusi gerokai mažesnę kainą nei kitos, konkurse dalyvausios, įmonės.
„Merko statybos“ pasiūlymo vertė – 280,4 mln. eurų, kai tuo metu antroje vietoje likusios UAB „Inovatyvūs pasiūlymai“ pasiūlymo vertė – 354,7 mln. eurų. Toliau rikiuojasi tokios pasiūlymų vertės – 361,5 mln., 373,4 mln., 389,6 mln. Laimėjusio pasiūlymo vertė yra daugiau nei 30 proc. mažesnė nei kitų konkurso dalyvių pasiūlymų vidurkis.
Kitose dvejose konkurso dalyse tarp laimėtojų ir antrą poziciją užėmusių įmonių tokių pasiūlymo verčių skirtumų nėra.
Trečiadienį, po Nacionalinio saugumo ir gynybos posėdžio, „Delfi“ paklausė ministro R. Kauno, ar jis nemato galimų grėsmių vykdant konkurso įsipareigojimus dėl itin mažos kainos, su kuria vieną dalių laimėjo „Merko statyba“.
„Pirkimų komisiija, kurioje yra ne vien krašto apsaugos ministerijos atstovai, nematė juridinio pagrindo tikrinti tokios informacijos. Iš esmės, mūsų teisės aktai neapibrėžia patikrinti, ar tikrai rangovas galės nupirkti statybines medžiagas pigiau arba darbus atlikti pigiau negu jis teigia ir negu tai yra konkurso, kaip sakyt, antros vietos laimėtojo atveju, – teigė ministras. – Kiekvienas rangovas yra patikrintas, kiekvienas rangovas atitinka ir apyvartos, ir patikimumo klausimus, ir vadybos klausimus, kriterijus. Tikime, kad pasiūlymai yra rimti ir įgyvendinami, nes kaip ir neturime pagrindo jais netikėti.“
Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, jei laimėtojo pasiūlymo vertė yra 30 proc. mažesnė už visų kitų dalyvių, tai laikoma neįprastai maža kaina. Tokiu atveju, kaip nurodoma įstatyme, „perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus“.
NSGK narė, liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po posėdžio teigė, kad ministras apskritai „karštai ir gynybiškai reagavo į tokį posėdį ir jo poreikį“. Ji iš žurnalistų taip pat sulaukė klausimo ne tik dėl „Fegdos“, bet ir dėl kitos įmonės. „Nenuostabu, kad didesnis dėmesys „Fegdos“ klausimui buvo skirtas šiame komiteto posėdyje, bet, be jokios abejonės, reikia stebėti visus laimėtojus“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis po posėdžio pabrėžė, kad svarbiausia, jog projektas nevėluotų ir pridūrė, kad tuo posėdyje buvo įtikintas. „Jeigu pasakytų politikai, tai dar suabejočiau. Jei kažkoks ministras ar komiteto pirmininkas. Bet pasakė agentūros, kuri iš esmės administruoja finansinį patį projektą, – kalbėjo S. Skvernelis. – Netikėti tuo pagrindo nėra.“
Antrasis vystymo etapas turi būti įgyvendintas iki kitų metų pabaigos. Svarbą, kad būtų laikomasi plano, pabrėžė ir TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau jis išgirdo žurnalistų klausimą, ar nėra taip, kad siekiant nevėluoti yra užsimerkiama prieš kai kurias mažesnes ar didesnes detales tik tam, kad nereiktų skelbti naujo konkurso ir mažiausiai pusmečiui stabdyti darbus?
„Čia, matyt, ne priekaištas mums, o priekaištas socialdemokratams, kurie per šiuos metus neišsklaidė abejonių dėl sąsajų su viena ar kita įmone. Čia yra didžioji problema. Būtent prie jų valdžios ta įmonė pradėjo belstis į strateginius projektus. Čia formaliai viskas atrodo lyg ir tvarkingai, bet regimybė atrodo vidutiniškai, sutikite. Čia galbūt ir ne paskutinis konkursas, kur ji laimi ir panašiai. Čia toks pačio projekto kompromitavimas. Tada taip, sveri mūsų strateginį interesą ir tam tikrus detalesnius patikrinimus, – kalbėjo L. Kasčiūnas. – Tas veikia. Mes norime, kad visa infratsruktūra atsirastų Lietuvoje, kad vokiečiai greičiau atvažiuotų. Tai mūsų visų gynybinis interesas.“
„Delfi“ kreipėsi ir į UAB „Merko statyba“, tačiau įmonės atstovai teigė, kad negali atsakyti į pateiktus klausimus dėl konfidencialumo reikalavimų.
Sutartys su laimėtojais dar nėra pasirašytos. Po posėdžio ministras R. Kaunas teigė, kad iki pasirašymo dar liko kelios dienos.
„Delfi“ kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą siekiant paaiškinimo, ar tokiu atveju, kai laimi mažiau nei 30 proc. mažesnis pasiūlymas, perkančioji pusė privalo kreiptis ir reikalauti sąmatų ar kitų reikalingų pasiūlymo detalių.
Viešųjų pirkimų tarnybos atsakyme teigiama, kad „pirkimo metu nustačius neįprastai mažą kainą perkančioji organizacija turi kreitis dėl jos pagrindimo, t.y. įsitikinti, kad tiekėjas už nurodytą kainą sugebės įvykdyti sutartį“.
Tačiau ar buvo nustatyta įstatyme apibrėžta neįprastai maža kaina ir ar buvo kreiptąsi dėl jos pagrindimo, turi atsakyti perkančioji organizacija – KAM. Tačiau, kaip teigė anksčiau šiame straipsnyje cituojamas ministras, pirkimo komisija „nematė juridinio pagrindo tikrinti tokios informacijos“.