Europos Sąjunga išsikėlė tikslą pasiruošti karui su Rusija iki 2030 metų.
Manipuliacija. Europos Sąjunga oficialiai priėmė strategiją atgrasyti nuo galimo užpuolimo, stiprindama savo gynybos pramonę, ir tai ketina pasiekti iki 2030 m. Šių veiksmų ES ėmėsi po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto karą nepriklausomoje Ukrainoje. ES girdi savo narių bei JAV žvalgybų įspėjimus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali bandyti atakuoti ES šalis per artimiausius penkerius metus. Galimus Rusijos planus išduoda gausėjančios ir stiprėjančios hibridinės atakos prieš Bendrijos nares.
Melo detektoriaus komentaras
Socialiniuose tinkluose platinamas Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pareiškimas, esą Europa ruošiasi kariauti su Rusija: „Karas netoli. Politiškai jis arti. Europos lyderiai jau nusprendė: Europa kariaus. Tai oficiali politika – jie nori būti pasiruošę iki 2030 m.“
Ir nors ES iš tikrųjų imasi pasiruošimo priemonių, V. Orbanas Bendrijos veiksmus bando pateikti Kremliui palankiu būdu – kaip ES apsisprendimą kariauti su Rusija, o ne gintis nuo jos galimos agresijos.
Apie ką įspėja Vakarų žvalgyba?
Į galimą Rusijos agresiją ES žiūri rimtai nuo pat tada, kai Maskva 2022 m. vasario 24 d. pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Tuomet Bendrija ėmėsi įvairių priemonių, skirtų sumažinti Rusijos įtaką Europoje ir stiprinti savo saugumą, tarp jų: ekonominės sankcijos Rusijai, priklausomybės nuo Rusijos energetikos išteklių mažinimas, didesnės išlaidos gynybai, pasiruošimas bendroms ES gynybos misijoms, kibernetinio saugumo stiprinimas, ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga, ir kt.
Visa tai daroma atsižvelgiant į Vakarų žvalgybos įspėjimus, kad Rusija ruošiasi karui prieš Europą ir NATO. Pavyzdžiui, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte gruodį sakė, kad Rusija gali būti pasirengusi pulti kurią nors iš NATO narių per artimiausius penkerius metus.
Pasak Vokietijos Gynybos ministerijos, galimus Rusijos planus signalizuoja vis gausėjančios ir stiprėjančios hibridinės atakos, kurių imasi Maskva: tai apima sabotažą, kibernetines atakas ir kitokius ne karinius veiksmus, nukreiptus prieš Europos gynybos ir energetikos infrastruktūrą.
Kam ruošiasi ES?
Praėjusių metų pabaigoje ES pristatė Europos gynybos baltąją knygą „Pasirengimas 2030“. Joje siūlomi sprendimai, kaip Bendrijai sustiprinti savo gynybos pramonę, panaikinant svarbias spragas ir užtikrinant ilgalaikį pasirengimą. Joje taip pat siūlomi būdai, kaip valstybės narės galėtų daug investuoti į gynybą, pirkti reikiamą įrangą ir laikui bėgant remti pramonės augimą.
Plano tikslas: „Iki 2030 m. užtikrinti pasirengimą ekstremaliausioms karinėms situacijoms, be kita ko, kaupiant atsargas, sudarant sąlygas greitam karių ir išteklių judėjimui visoje Sąjungoje, ir bendradarbiaujant“.
Ir nors plane niekur konkrečiai neminima Rusija, ES savo gynybos stiprinimo ėmėsi po Rusijos Ukrainoje parodytos agresijos. Skirtingai nei Rusija, Europos Sąjunga nėra bandžiusi okupuoti nepriklausomų valstybių.