Pasak jos, gruodį, palyginti su lapkričiu, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje smuko 24 proc. iki 84 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, Estijoje – 74 eurai, o Lenkijoje – 117 eurų už MWh.
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas sako, kad didžiausią įtaką kainai paskutinį 2025-ųjų mėnesį turėjo rekordinė vėjo gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Lietuvoje.
Pasak jo, gruodį vėjo elektrinės pirmąkart pagamino 503 gigavatvalandes (GWh) elektros – 42 proc. Lietuvos poreikio.
„Apie trečdalį šio kiekio vėjo jėgainės sugeneravo per paskutines septynias mėnesio dienas“, – pranešime sakė „Litgrid“ atstovas.
P. Kozlovo teigimu, itin žemos kainos buvo šventiniu laikotarpiu, kai, kaip įprasta, sumažėjo elektros vartojimas, o vėjo jėgainės gamino itin daug energijos.
Anot jo, pigiausia elektra buvo gruodžio 27-ąją kai jos paros kaina siekė 2,12 euro už MWh, kai, pavyzdžiui, gruodžio 1-ąją dėl jėgainių remontų ir aukšto vartojimo ji kainavo 195 eurus už MWh.
„Šiuo metu, sausio pradžioje, fiksuojame minimalų vėją ir išaugusį elektros poreikį. Labai svarbu, kad tokiais periodais visos šiluminės elektrinės Baltijos šalyse išliktų prieinamos“, – teigė P. Kozlovas.
Lietuvoje per mėnesį buvo pagaminta 654 GWh elektros energijos – tiek pat, kiek ir lapkritį. Vietos elektrinės užtikrino 68 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo jėgainės gruodį gamino apie 65 proc. visos Lietuvos gamybos, per mėnesį jų gamyba augo 62 proc. iki 503 GWh. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 64 proc. iki 9 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 117 GWh, hidroelektrinių generacija – 74 GWh, o kitų elektrinių generacija – 66 GWh.
Bendras importo kiekis per mėnesį sumažėjo 9 proc. iki 618 GWh. Gruodį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 62 proc., iš Latvijos 36 proc. ir 2 proc. iš Lenkijos.
Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 64 proc. iki 134 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 77 proc., 15 proc. į Latviją, o likę 8 proc. į Švediją.
Šaltinis:
BNS
