Šiuo metu galiojančiuose švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintuose Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad tautinių mažumų mokyklų pradinukai turi 5 lietuvių kalbos pamokas per savaitę ir 7 gimtosios kalbos pamokas per savaitę. Teismas konstatavo, kad taip pažeidžiamas imperatyvus Švietimo įstatymo reikalavimas tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.
„Tokia ydinga praktika tęsėsi eilę metų. Ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija negali „nusiplauti rankų“ sakydama: „tegul mokyklų tarybos pačios pasididina lietuvių kalbos pamokas“. Atsakomybė yra ministerijos – ji privalo įstatymo nuostatas perkelti į Bendruosius ugdymo planus taip, kad jos realiai veiktų. Taigi, dabar ministerija turi pakoreguoti planus ir nustatyti aiškią taisyklę: pradinėse klasėse lietuvių kalbai – ne mažiau pamokų nei gimtajai kalbai“, – pranešime spaudai cituojamas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kuris ir kreipėsi į teismą dėl šio klausimo.
Jo vertinimu, šiame etape tiek lietuvių, tiek gimtajai kalbai galėtų būti skiriama bent po 6 savaitines pamokas, tačiau ateityje, kaip akcentuoja politikas savo pranešime spaudai, būtina sukurti tokią lietuvių kalbos mokymo sistemą, kuri visiems mokiniams sudarytų galimybes vienodai gerai įvaldyti valstybinę kalbą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais-ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę. Todėl, nepakoregavus Bendrųjų ugdymo planų, lyginant su mokyklų, kurios ugdymo procesą vykdo lietuvių kalba, mokiniais, tautinių mažumų mokyklas baigę pradinukai per ketverius metus bus turėję 315 pamokų mažiau.
Tai sudarytų beveik pusantrų metų atsilikimą, vertinant tai, kad per vienerius mokslo metus jie turi 175 lietuvių kalbos pamokas. Pranešime taip pat nurodoma, kad kitos veiklos tokiose mokyklose vykdomos gimtąja kalba, tad realus žinių atotrūkis tarp lietuviškas ir tautinių mažumų mokyklas baigusių mokinių, L. Kasčiūno vertinimu, yra dar didesnis.
Mokinių pasiekimų duomenys rodo, kad tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei mokinių, besimokančių lietuvių kalba. 2024 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 20,4 proc. tokiose mokyklose besimokiusių mokinių, kitų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatai taip pat yra žemesni nei lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių. Tuo tarpu iš lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vidutiniškai neišlaiko šiek tiek mažiau nei 6 proc.