Pasaulyje jis pripažintas kaip savitas, originalus menininkas, tačiau Lietuvoje dar nedaug žinome apie jo darbus, kūrinius, pasaulėjautą. Adolfas Mekas sukūrė keletą pilno metražo ir daug trumpo metražo vaidybinių ir eksperimentinių filmų. 1963 m. sukurta komedija „Aleliuja kalvoms“ („Hallelujah the Hills“), rodyta Kanų kino festivalyje ir išrinkta metų komedija JAV. XX a. 7-ąjį dešimtmetį A.Mekas buvo viena svarbesnių asmenybių JAV nepriklausomo kino pasaulyje.
Adolfo Meko indėlis į nepriklausomo kino puoselėjimą yra itin ryškus. Kartu su broliu Jonu 1954 m. Niujorke įkūrė žurnalą „Film Culture“, kuris tapo centrine platforma nekomercinio, autorinio ir eksperimentinio kino idėjoms. Adolfas tampa vienu pagrindinių redaktorių ir autorių, formuojančiu kritinę leidinio kryptį, ginančią avangardinį kiną nuo komercinių standartų, skatinančiu dialogą tarp kino kūrėjų, kritikų ir menininkų. „Film Culture“ pristatė ir rėmė Andy Warhol, Stan Brakhage, Jack Smith, o taip pat tapo nepamainoma platforma kino kritikai, manifestams ir kūrybiniams tekstams, padėjo pamatus „Anthology Film Archives“.
Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro nuotr. (Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka)/Adolfas Mekas
Brolių Jono ir Adolfo Mekų pasišventimas ir tikėjimas nepriklausomu kinu buvo beribis: 1962 m. jie įkuria Filmininkų kooperatyvą (Filmmakers’ Cooperative). Adolfui ir šioje veikloje tenka svarbus vaidmuo: jis yra ne tik bendraįkūrėjas, bet ir strategas. Vienas svarbesnių tikslų buvo sukurti alternatyvą komercinei kino distribucijai, kur patys kūrėjai valdytų savo filmų rodymą ir platinimą.
Adolfas Mekas padėjo suformuoti kooperatyvinį modelį, kuriame sprendimai buvo priimami kolektyviai, o finansinė grąža (jei tokia buvo) grįždavo autoriams. Tai tapo precedentu vėlesnėms menininkų iniciatyvoms.
Kooperatyvas išaugo iš „New American Cinema Group„ judėjimo, ir Adolfo vaidmuo buvo jungiamasis – jis padėjo perkelti manifestinę idėją į veikiančią instituciją.
Nors Jonas Mekas dažniau minimas kaip judėjimo „veidas“, Adolfas buvo jo „variklis“: padėjo organizuoti rodymus, rūpinosi logistika, bendradarbiavimu su kino teatrais. Adolfo Meko indėlis padėjo įtvirtinti nepriklausomo kino savivaldą JAV. „Filmmakers’ Cooperative“ iki šiol veikia kaip viena seniausių eksperimentinio kino platinimo organizacijų pasaulyje, o jos modelis tapo standartu avangardinio kino ekosistemoje.
Organizatorių nuotr./Broliai Mekai. Adolfas Mekas pirmas iš dešinės
Adolfas Mekas – ryškus kino padagogas, kėlė susižavėjimą ne vienai kino kūrėjų kartai. Jo pedagoginė veikla buvo glaudžiai susijusi su jo kaip avangardinio kino kūrėjo, kritiko ir puikaus organizatoriaus patirtimi. Adolfas Mekas dėstė kino meną Jungtinėse Amerikos Valstijose, daugiausia „Bard College“, kur supažindino studentus su autorinio ir eksperimentinio kino principais.
Jo pedagogika rėmėsi ne formaliomis taisyklėmis, o asmenine kūrybine laisve, improvizacija ir individualiu kino kalbos ieškojimu. Studentai buvo skatinami mąstyti kritiškai ir kurti savitą stilių. Adolfo Meko pedagoginė veikla prisidėjo prie nepriklausomo kino edukacijos JAV, ugdė atvirą, eksperimentams imlią mąstyseną ir turėjo ilgalaikę įtaką jaunosios kartos kino kūrėjams.
Pagaliau, Adolfas Mekas – unikalus lietuvių išeivijos poetas, eseistas, publicistas ir kultūros mąstytojas, kurio literatūrinis palikimas glaudžiai susijęs su egzilio patirtimi, modernizmo estetika ir XX a. antrosios pusės avangardinėmis idėjomis. Gyvendamas JAV, Mekas aktyviai dalyvavo avangardo kultūros judėjime, ypač Niujorke. Jo mąstysenai artimos Fluxus ir eksperimentinio meno nuostatos: procesualumas, kasdienybės poetika, ribų tarp žanrų ardymas.
Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro nuotr. (Biržų r. savivaldybės Jurgio Bielinio viešoji biblioteka)/Adolfas Mekas, apie 1976-1977 m.
Tai atsispindi ir jo literatūroje – formų laisvė svarbesnė nei uždara sistema. Todėl yra visiškai akivaizdu, kad Adolfas Mekas, – tai išeivijos modernizmo balsas, praplėtęs lietuvių literatūros horizontus, tapęs tiltu tarp lietuviškos tradicijos ir pasaulinio avangardo, tai – mąstytojas, kuris literatūrą suvokė kaip gyvą dialogą su laiku, o ne užbaigtą kanoną.
Sukakčiai skirta paroda yra puiki proga pažvelgti į Adolfo Meko nuveiktus darbus ir suprasti jį ne tik kaip savo garsiojo vyresnio brolio Jono Meko kūrybos partnerį. Adolfas Mekas atsiskleidžia kaip savitas, ironiškas, žanro rėmų nepaisantis kino kūrėjas. Parodoje pristatomi Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro Biržuose archyvo dokumentai, Jono Meko vizualiųjų menų centro kolekcijos artefaktai ir Jono Meko šeimos fotografijos, kuriomis pasidalino sūnus Sebastianas Mekas.
Kuratorius Gintaras Sodeika
Paroda veiks iki kovo 1 d.