Laidoje E. Mildažytė atvirai dalijosi įvairiomis asmeninėmis gyvenimo patirtimis – kalbėjo ir apie profesines patirtis, ir netgi apie santykius.
Tiesa, jųdviejų su A. Valinsku pokalbis natūraliai pakrypo ir politine linkme. Pasirodo, žinoma žurnalistė ne kartą buvo kviečiama išbandyti jėgas Lietuvos politikoje. Vis dėlto, šie pasiūlymai taip ir liko nepriimti – tam Edita turėjo aiškias ir sąžiningas priežastis.
„Buvo ir vienokių pasiūlymų, ir kitokių, ir į prezidentes kažkada buvau matuojama. <…> Aš negalėčiau būti politikoje, nes man viskas susimarmaliuoja į vieną daiktą – aš negebėčiau atskirti emocijų, savo galutinio tikslo ir kokiomis priemonėmis aš jo siekiu, ir kaip mane atakuoja. Tikslo siekti tai sugebėčiau, bet ar aš sugebėčiau tą kakalų patrankų šaudymą iškentėti? Čia kitas klausimas“, – kalbėjo E. Mildažytė.
Pasak jos, politika – ne tas kelias, kuriuo ji galėtų eiti nejausdama vidinio konflikto. Edita įsitikinusi, kad prasmingą indėlį visuomenei ji visuomet gebėjo kurti ir už politikos pasaulio ribų.
„Aš esu šventai įsitikinusi, kad tame pačiame savo „Bėdų turguje“ aš emociškai ir visaip kitaip padariau daugiau, negu būčiau per kelias kadencijas galėjusi padaryti užimdama kokį nors formalų postą. Manau, kad kiekvienas žmogus padaro maždaug tiek, kiek jam yra lemta padaryti. Tu tiesiog jauti, kad tai yra ne mano kelias. Aš tą suprantu labai aiškiai“, – teigė ji.
Kalbėdama plačiau apie politiką, E. Mildažytė pabrėžė, kad daugelis Lietuvos žmonių valstybės tarnautojų pareigas suvokia atsakingai. Visgi, kartu ji nevengė ir aštresnės kritikos dabartinei sistemai bei jos veikėjams.
„Manau, kad dabar pati didžiausia problema yra tai, kad labai prastėja tų valstybės žmonių kokybė. Viena vertus, yra begalinis jų tarpsluoksnis, jų yra tikrai per daug tokiai valstybei. Kita vertus, jų kompetencijos, jų gebėjimas iš tikrųjų prisiimti atsakomybę, išspręsti ką nors, yra lygus kam? Nuliui.
Aš visada sakau: jeigu tu nori ką nors padaryti, tai reikia pradėti nuo plano. Kai rašai rašinėlį, susidėstai planą, temas, potemes, jei šitas neišsivystys, ką tada darysi – aš kalbu tik apie tekstą. Man atrodo, kad tie žmonės, kurie eina į bet kokią politiką – vykdomąją, įstatymdavystės – jie net neužduoda sau tokio klausimo, kad reikėtų turėti kokį nors planą“, – rėžė E. Mildažytė.
Žvelgdama dar plačiau, E. Mildažytė tęsė: „Aš pasižiūriu, kas dabar dedasi toje pačioje diplomatinėje tarnyboje. Žmonės palieka postus be gailesčio, nes tai nebėra labai gerai apmokamas darbas ar bent jau gerai apmokamas darbas. Jiems reikia tąsyti savo vaikus po visą pasaulį. Europos Sąjunga niekam nebėra joks stebuklas, jeigu tai yra Europos Sąjungoje, o trečiosiose pasaulio valstybėse įsikurti gyventi – reikia pabandyti, kas tai yra. Taigi, daugybė žmonių tiesiog atsisako diplomatinės tarnybos, nes jie nebelaiko, kad už tai yra deramai atlyginama ir, kad jų statusas apskritai yra toks, koks turėtų būti. Mes kažkaip žiauriai šiuo klausimu nusivažiavome, reikėtų kažkaip susipurtyti“.
Visą pokalbį su Edita žiūrėkite laidoje: