„Lankstumas ir kantrybė šiemet bus išskirtinai svarbūs“, – teigia komunikacijos agentūros COMMS ON DUTY partneris Karolis Vaitkevičius. Anot jo, pirmasis ir svarbiausias patarimas šiems metams yra gerai pamatuoti laiką.
„Net jei atrodo, kad pasauliniai įvykiai jūsų verslo neliečia – taip nėra. Kalbu ir apie mažiausias įmones, mokymų organizatorius ar restoranus. Turime nusimatyti, kad jeigu tos dienos aktualijos netinka mūsų norimai žinutei skleisti, atidėkime ją. Triukšme jos niekas nepastebės“, – sako komunikacijos profesionalė L. Dabulytė.
Tikros istorijos – priešnuodis triukšmui
Pasak komunikacijos ekspertų, nors vis dar daug kalbama apie dirbtinio intelekto daromą įtaką komunikacijos kokybei, akcentas dedamas ne čia. DI plėtra iš esmės pakeitė turinio rinką: generuoti tekstą tapo lengva, bet pasitikėjimas juo – brangus.
„Kuo labiau įsigali dirbtinis intelektas, tuo labiau tikime žmonėmis, o ne prekių ženklais. Peržiūrėkite, kas jūsų organizacijoje atstovauja jums viešumoje. Ar tai tik komunikacijos žmogus? Tik vadovas? O gal turite ekspertų, kurie galėtų kalbėti ir padėti būti patikimiems?“ – sako L. Dabulytė.
Ji atkreipia dėmesį ir į dažną klaidą – formaliai sukurtus vidinius „ambasadorius“, kurie patys taip nesijaučia. „Kai ambasadorystė sukonstruota dirbtinai, žmonės jaučiasi informacijos ruporais. Auditorija tai jaučia. 2026-aisiais to nebeužteks“, – sako ji.
Pasak K. Vaitkevičiaus, žmonės pavargo nuo nuolatinio negatyvo ir vienodo tono komunikacijos. „Ko visi pasigendame triukšme – tikrų, gražių istorijų. Mažų verslų pasiekimų, pergalių, tikrų žmonių tikrų istorijų. Nes tame dirbtiniame ir triukšmingame pasaulyje pasąmoningai norisi lengvumo ir gerumo“, – teigia jis.
Video turinys: autentiškumas laimi prieš „studijinį grožį“
Gebėjimui išlaikyti dėmesį trumpėjant ir auditorijai gyvenant greitame turinio sraute, 2026 m. ryškėja paprastas dėsnis – vaizdas tampa vienu universaliausių formatų, bet tik tada, kai jis yra tikras.
„Jeigu bent kas penktą savo žinutę galite padaryti vaizdo formatu – būtinai pabandykite. Nenorėkite būti „gražūs“ ir studijiniai. Būkite savimi, savo aplinkoje – tai yra tai, ko žmonėms labiausiai reikia“, – sako L. Dabulytė.
2026-aisiais vertėtų dar kartą peržiūrėti ir vartojamus stipriuosius žodžius. Pasak L. Dabulytės, kai prasidėjo karas Ukrainoje, rinkoje atsirado nerašyta taisyklė vengti karo terminų reklamoje ir komunikacijoje, vėliau daugelis atsipalaidavo, tačiau dabar laikas grįžti prie atsakomybės.
„Kviečiame vėl nenaudoti karo žodyno, jeigu jis nesusijęs su karu. Net jeigu atrodo nekaltai, jis tampa toksiškas. Kiekvienas net ir buitinėje kalboje vartojamas „šovė“, „bomba“ ir daugelis kitų lai palaukia karo pabaigos“, – sako ji.
Klasikinės žiniasklaidos renesansas ir DI paieška
Triukšmo eroje žmonės ieško patikimų šaltinių – ir tai, pasak ekspertų, grąžina žiniasklaidą į stiprią poziciją.
„Tyrimai rodo, ir mes patys matome: triukšme žmonės vis labiau vėl pasitiki tradicine žiniasklaida. Be to, dirbtinio intelekto paieška tampa populiaresnė už tradicinius įrankius. Kad būtum matomas, turi būti matomas žiniasklaidos priemonėse, nes DI remiasi patikimais ir viešai prieinamais šaltiniais“, – sako K. Vaitkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu vyksta savotiškas klasikinės žiniasklaidos renesansas.
Ekspertai primena, kad informacinė erdvė šiandien išlieka fragmentuota: socialiniai tinklai svarbūs, tačiau vien jų nepakanka.
„Nepamirškite komunikacijos mikso – ir teminio, ir kanalų prasme. Neužsibūkite viename kanale. Jei užsispraudžiam „Instagram’e“, liekame tik ten. O yra „YouTube“, „TikTok“, portalai, radijas, tinklalaidės“, – sako L. Dabulytė.
Socialiniai tinklai jau seniai tampa ne tik komunikacijos kanalu, bet ir savotiška vizitine kortele.
„Mūsų asmeniniai socialiniai tinklai tampa mini paieškos platformomis – žurnalistams, darbdaviams, partneriams. Rekomenduoju paskirti laiką ir susitvarkyti platformas: „Facebook“ profilyje esančius konkursus, kuriuose dalyvavome, senas nuotraukas, net rašytus komentarus. Mažiau archyvo – štai ko linkiu“, – sako Laura Dabulytė.
Kitas svarbus klausimas – tikslas
„Turiu žinoti, ko noriu pasiekti. Gal man nereikia televizijos – gal užtenka radijo eterio tris kartus per metus. Blogiausia, kai motyvacija netinkama: konkurentai rašo „LinkedIn“ platformoje penkis įrašus per savaitę, aš – nė vieno, dėl to turiu pasitempti. Ne, nereikia. Žinokite savo tikslus“, – sako L. Dabulytė.
Jos žodžiais, „konkurentas daro“ dažnai sprendžia ego, bet ne verslo užduotį. „Jūsų ego problemos nebūtinai yra jūsų verslo problemos“, – juokauja COMMS ON DUTY įkūrėja.
Vertė auditorijai
2026-ųjų auditorija, pasak ekspertų, dar labiau orientuota „į save“ – ir tai yra tendencija, kurią reikia priimti.
„Žmonės visuomet linkę labiausiai galvoti apie save, ir šiais metais to matysime dar daugiau. Jeigu savo komunikacijoje aš auditorijai nieko naudingo nepasakau – iš manęs mažai naudos. Auditorija pavargusi, galvoja apie savo gyvenimą ir kur dės antros pakopos pensijų pinigus. Klausytis dar vieno nenaudingo triukšmo iš mandagumo nebėra linkusi“, – sako K. Vaitkevičius.
Galiausiai, pasak ekspertų, triukšmo epochoje išsiskiria tie, kurie laikosi paprastų, bet esminių vertybių.
„Manau, visi galime sutikti, kad stebime tokių vertybių kaip pagarba ir tiesos sakymas eroziją. Atrodo net keista, bet 2026-aisiais išsiskirti galima tiesiog sakant nepagražintą tiesą ir būnant pagarbiu“, – sako K. Vaitkevičius.