Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Laisvės partijos frakcijos narė Rasa Račienė sako, kad sostinės kasdienybė sparčiai keičiasi, o tai vis dažniau matyti ir paslaugų sektoriuje. Politikė pasidalijo asmenine patirtimi, kuri, anot jos, parodo, kaip svarbu mieste stiprinti užsieniečių integraciją ir lietuvių kalbos mokymąsi.
Prieš kelias savaites R. Račienė per „Wolt“ programėlę užsisakė vaistų. Užsakymas, pasak jos, buvo pristatytas greitai – per pusvalandį, tačiau labiausiai nustebino ne operatyvumas.
„Mane maloniai nustebino, kai rytietiško gymio vyras ne tik pasisveikino, bet ir palinkėjo gražių švenčių taisyklinga lietuviška kalba“, – teigia R. Račienė.
Politikės teigimu, Vilniuje seniai nieko nebestebina elektriniais dviračiais lekiantys maisto išvežiotojai ar pavežėjai, kurių vardai nėra įprasti Lietuvoje. Tačiau kartu ji pastebi, kad žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose netrūksta pasidalijimų apie nesusikalbėjimo sukeltus nepatogumus – prarastus užsakymus ar ne taip suteiktas paslaugas.
Anot jos, visuomenėje tai kelia audringas diskusijas, nes žmonės natūraliai tikisi, jog Lietuvoje paslaugas galės gauti valstybine kalba. Prie diskusijų prisideda ir tai, kad Vilniaus viešose erdvėse vis dažniau girdima rusų kalba.
R. Račienė primena, kad statistika rodo – kas dešimtas Vilniaus miesto gyventojas yra užsienietis. Daugiausia jų sudaro ukrainiečiai, tačiau yra atvykėlių ir iš Baltarusijos, taip pat Azijos valstybių.
„Turbūt tai ir yra priežastis, kodėl dažniau girdime rusų kalbą gatvėse, viešajame transporte ir pan. Kartu akivaizdu, kad Rusijai tęsiant karinę agresiją, negalime į rankas imti lazdos ir išvarinėti Vilniuje kalbančius rusiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai ar hindi – turime dėti pastangas tam, kad visi gyventojai į miesto bendruomenę integruotųsi kuo sklandžiau“, – sako ji.
Kaip pavyzdį politikė pateikia situaciją iš savo darbo aplinkos. Klinikoje, kurioje ji dirba, Rusijos agresijos pradžioje buvo įdarbinta iš Ukrainos atvykusi odontologo asistentė, kuri šiandien, pasak R. Račienės, puikiai pasakoja apie savaitgalį ir ateities planus gramatiškai taisyklinga lietuvių kalba. Tokie atvejai, anot jos, primena Vilniaus kaip atviro ir daugiakultūrio miesto tradiciją.
Užsieniečių integracijos klausimai, kaip teigia tarybos narė, keliami ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Žmogaus teisių komisijoje. Dar praėjusiais metais komisijoje buvo svarstoma, kaip palengvinti integracijos iššūkius – aptarti patogesni informacijos prieinamumo sprendimai, pagalba mokantis lietuvių kalbos, ieškant darbo, skatinant savanorystę ir teikiant psichologinę paramą.
Šiandien, pasak R. Račienės, atsiranda ir konkrečių priemonių: iki 2028 m. numatytas projektas, iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, turėtų suteikti galimybę sparčiau spręsti integracijos problemas.
Numatoma, kad dalis finansavimo bus skirta lietuvių kalbos mokymams A1–B2 lygiu organizuoti. Taip pat planuojama burti kalbos klubus neformaliam mokymuisi ir vartojimo įgūdžių stiprinimui, teikti psichologinę pagalbą migrantams, kurti mentorystės programas, organizuoti savanorystės galimybes ir konsultacijas dėl miesto teikiamų paslaugų.
„Laukia nemažai iššūkių ir labai daug darbo. Tačiau dirbdami kartu ir vienodai suprasdami užsieniečių integracijos svarbą, galime tikėtis, kad nebereikės piktintis, kad kas nors nekalba ar nesupranta lietuviškai. O daugiakultūriškumo dvasia Vilniaus mieste bus stebima tik pačiomis priimtiniausiomis formomis“, – teigia R. Račienė.