„Išskiriamas būtent konkretus netinkamas elgesys – lietuvių kalbos nesimokymas. Iš straipsnio galima akivaizdžiai suprasti, kad smerkiamas ir niekinamas būtent kitataučių nelietuvių elgesys – kalbos nesimokymas“, – paskelbė teisėja Evelina Petraitienė.
Teismas paskelbė nuosprendį, kokio prašė prokuratūra ir pati kaltinamoji.
Tai gana nedažnas atvejis Lietuvos teismuose, kai prokuroras prašo išteisinti asmenį dėl jam pareikštų kaltinimų.
„Teismas nusprendžia Aliną Laučienę išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Atlyginti Alinos Laučienės patirtas išvadas advokatui – tai yra 1 tūkstantis 500 eurų iš valstybės lėšų“, – sakė teisėja.
Teisėja pažymėjo, kad net ekspertai savo išvadose teigia, kad tekste nėra tautų žeminimo.
„Nėra kažkokio žeminimo tautoms, kad jos tiesiog egzistuoja, bet yra išskiriamas, autoriaus nuomone, netinkamas elgesys – kalbos nesimokymas. Specialistai Antanas Smetona, Artūras Judžentis nurodė, kad tekstas turi būti suvokiamas per kalbos prizmę, ne per politinę. Teksto pagrindinis tikslas – lietuvių kalbos gynimas“, – skelbdama nuosprendį sakė teisėja.
Pasak E. Petraitienės, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas teigia, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, o viešose įstaigose kalbama lietuviškai.
„Dar daugiau – nuo 2026 m. sausio 1 dienos įsigaliojo minėto įstatymo papildymas, kad ne tik valstybinėse institucijoje, bet ir prekes ir paslaugas teikiantys verslininkai privalo užtikrinti valstybinės kalbos vartojimą viešojoje erdvėje. Teismo manymu, tai vienas iš svarbių akcentų, vertinant straipsnį – kad įstatymų leidėja skiria didelį dėmesį būtent valstybinės kalbos saugojimui ir puoselėjimui“, – pastebėjo teisėja.
Ikiteisminį tyrimą dėl A. Laučienės straipsnio teisėsauga pradėjo gavusi privačios detektyvų kontoros vadovo Olego Rimano ir buvusio Vilniaus miesto tarybos nario Marko Adamo Haroldo pareiškimą.
„Pernelyg jautri kitataučių reakcija į bet kokią viešą kritiką negali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei“, – sakė teisėja E. Petraitienė.
Pasak jos, socialinė grupė, kuriai reiškiama kritika, nėra ginama įstatymais – kritikuojami individai ar asmenys, kurie neketina mokytis lietuvių kalbos ir nesiintegruoja.
Pagal prokuroro pareikštą kaltinimą A. Laučienei grėsė bausmė. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Prokuroras Darius Čaplikas sakė, kad išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.
A. Laučienės byloje išvadas teikė bent 8 ekspertai.
Ekspertė S. Kietytė teigė, kad straipsnyje skleidžiamos supriešinimo idėjos, bet paskui pateikiama išlyga kitataučiams pasilikti, jiems pateikiami reikalavimai. Tuo metu kalbos ekspertas Laimutis Laužikas nurodė tekste įžvelgęs kritiką kitataučiams dėl esą jų nenoro pritapti Lietuvoje.
„O pas mus rusiškai (!) kalbančios parduotuvių kasininkės ukrainietės niekaip nesugeba išstenėti lietuviškai: “Prašom, ačiū, prašom paimti kvitą, geros dienos!”. Aptarnavimo srityje, užėjus karui Ukrainoje, pradėjo klestėti baisi antikultūra. Juk visi turėjome pastebėti, kad net mūsų kitatautės pardavėjos, dar visai neseniai buvusios tokios mandagios ir mielos, pasidarė šiurkščios ir tingios pasakyti “Prašom”. Išmoko iš Ukrainos rusių. Ar leisime taip ir toliau tęstis?
Kiekvienas lietuvis tokiai kasininkei turi priminti mandagaus aptarnavimo taisykles ir išsikviesti vadybininką pasiaiškinti. Bet čia ne tik tautos bukumas ar negebėjimas kalbėti kitomis kalbomis, čia dar ir baisi neapykanta, vidinis įsiūtis, kad mūsų tauta yra labiau išsilavinusi“, – savo straipsnyje rašė A. Liaučienė.
Teismo posėdžius stebėdavo didelis būrys Nacionalinio susivienijimo narių, tarp jų buvo ir vienas iš šios politinės jėgos lyderių Vytautas Radžvilas.
Išteisinamąjį nuosprendį išklausiusi A. Laučienė dėkojo bendražygiams.
„Jūs atėjote čia, nes jums skauda dėl Lietuvos, jūs per pūgą, per lietų, per karštį ginate Lietuvos vardą ir Lietuvos kalbą, kuri dabar labai akivaizdžiai ujama ir nukišama į užkaborius. Būkime drąsūs, nebijokime nieko, nes drąsos deglas, kurį mes nešame, išgairina visus melus ir apgaules. O mes nepasiduokime – kol esame žemėje, mylėkime Lietuvą ir savo kalbą“, – susirinkusiems sakė A. Laučienė.
Nors proceso šalių pozicijos dėl šios baigties buvo vieningos, paskelbtas nuosprendis dar neįsiteisėjo ir kaip visi apylinkių teismų nuosprendžiai gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.