Ekonomistas Marius Jurgilas atkreipia dėmesį, kad sprendimas nėra toks paprastas, koks gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ir ragina žmones neskubėti bei įvertinti realią kainą, kurią tenka sumokėti už finansinę laisvę.
Jis paaiškino, kuriems gyventojams labiausiai vertėtų pasilikti sistemoje, ko žmonės dažniausiai nesupranta apie II pensijų pakopą bei aptarė galimus investavimo variantus.
Pasitraukimas = pinigų grąžinimas valstybei?
„Žinių radijo“ laidoje dalyvavęs ekonomistas Marius Jurgilas pastebėjo, kad kokius rezultatus atneš antros pakopos pokyčiai parodys tik laikas, tačiau žmonėms nereikėtų skubėti priimti sprendimą.
„Tikrai nereikėtų skubėti, nes dabar visiškai neaišku, kaip viskas bus. Yra ir nusivylusių žmonių, kuriems buvo sukelti dideli lūkesčiai, kad mokant po 20 eurų kas mėnesį, jie sukaups labai didelę pensiją. Natūralu, kad taip nėra ir žmonės nusivylę sistema, todėl priima tokius sprendimus“, – komentavo jis.
Ekonomistas įvardijo, kad žmonių noras pasiimti savo pinigus ir juos valdyti patiems yra visiškai natūralus reiškinys. Tačiau jis pridėjo, kad atsiimant pinigus kartu dalį jų žmogus praras.
„Jei yra klausimas, ar norite pasiimti pinigus. Tai natūralu, kad juos pasiimti norisi. Visgi jei paklausime žmogaus kitaip, pavyzdžiui, ar norite valstybei grąžinti pinigus, tada atsakymas tampa nelabai aiškus“, – pabrėžė jis.
Tačiau atsiėmimas būtent tai ir reiškia, kad ne visa pinigų suma grįš žmogui, nes valstybė mokėjo skatinamąsias įmokas ir ši suma bus valstybei grąžinta.
Tai reiškia, kad iš esmės pasitraukimas iš pensijų kaupimo sistemos – pinigų valstybei grąžinimas ir tam tikros dalies susigrąžinimas sau. Anot ekonomisto, kiek jų reikės grąžinti valstybei, priklausys nuo kiekvieno gyventojo asmeninio indėlio į sistemą.
Kitaip tariant, kuo didesnę dalį įmokų įmokėjo pats žmogus, tuo daugiau pinigų atgaus. Tuo metu tiems, kurie įmokėjo mažiau nei už juos mokėjo valstybė, teks labai maža dalis pinigų.
Ekonomistas pažymi, kad dėl pasitraukimo kiekvienas žmogus turėtų spręsti individualiai, pasiremdamas savo situacija.
„Pavyzdžiui, vieni kaupia nuo pačios pradžios ir turi sukaupę tikrai nemažai. Aš manau, kad tokie žmonės turi argumentų pasitraukti, ypač jei perinvestuos ir mokės valdyti savo pinigus.
Tarkime, perkels juos į trečią pakopą. Ten viskas yra beveik tas pats, išskyrus tai, kad negausite tos mažos 30 eurų valstybės įmokos. Tai iš esmės yra 30 eurų klausimas ar noriu būti apribotas, ar už juos nusipirkti laisvę“, – nurodė jis.
Visgi yra kitų žmonių, kurie yra sukaupę nedaug.
M. Jurgilas mano, kad tokie žmonės pinigus iš pakopos atsiims dažniausiai.
Taip pat yra dar žmonės, kurie naudojasi tik valstybės paskata, o patys beveik nieko neįmokėjo. Ekonomistas pažymi, kad šie žmonės bus labiausiai nusivylę, nes kai nutrauks dalyvavimą į savo sąskaitą pinigų negaus, o gaus tik taškų „Sodroje“.
Užvirus diskusijoms apie II pensijų kaupimo pakopą, neretai buvo galima išgirsti, kad amžius yra pagrindinis faktorius nulemiantis, ką žmogus turėtų daryti.
Visgi M. Jurgilas tai paneigė, nes kiekvieno žmogaus situacija, net ir esant to paties amžiaus, yra individuali.
„Pavyzdžiui, vienas 60-metis jaučiasi, kad yra labai blogos sveikatos. Tarkime jis turi rimtų finansinių įsipareigojimų ir negali turėti jokios rizikos. Tai toks žmogus tikrai gali panaudoti tuos pinigus.
Tuo metu kitas 60-metis gal pradeda naują verslą kurti, jis priima riziką, tačiau finansiškai yra saugus. Toks žmogus tikrai gali pinigus palikti ar net investuoti į rizikingesnius kanalus“, – paaiškino specialistas.
Anot jo, palankiausia sistemoje yra pasilikti užimtiems, dideles pajamas turintiems žmonėms, kurie nenori patys valdyti savo investicijų arba neturi tam žinių.
Blogų investicijų nėra?
Priėmus II pensijų kaupimo pakopos pataisas neretai buvo aptariamos ir kitos investavimo alternatyvos.
Kitaip tariant, įvairūs specialistai aptarinėjo, kur žmonės galėtų perkelti savo pinigus.
Nemažai diskusijų sukėlė klausimas ar pinigų panaudojimas nekilnojamam turtui, naujam automobiliui ir dantų tvarkymui tokiu atveju yra tinkama investicija.
Kol vieni specialistai įsitikinę, kad išleisti šių pinigų tokioms reikmėms nevertėtų, kiti pabrėžia, kad kai kuriais atvejais šių pinigų panaudojimas gali padėti išspręsti dideles problemas.
Taip mano ir M. Jurgilas.
„Oponentai sako, kad nėra nieko blogo, jei žmogui šiuo metu yra kažkoks poreikis, kurį reikia patenkinti. Pavyzdžiui, žmogus susiduria su egzistencine problema. Žinoma, sudegęs šaldytuvas, nėra tokia problema. Bet pavyzdžiui, gyvenimas be dantų, tikrai gali būti egzistencinė problema. Ir kodėl turėtų būti blogai, jei žmogus išspręs šią problemą atsiimdamas pinigus iš pakopos?“ – kėlė klausimą ekonomistas.
Visgi jis pažymėjo, kad egzistuoja ir kita medalio pusė. Kuo daugiau žmonių atsiims šias lėšas savo kasdieninėms problemoms spręsti, tuo labiau sistema praras prasmę.
„Tai yra problemos sprendimas, tačiau kartu jis griauna draudiminį aspektą, kad mes vienas kitą draudžiame. Jei vienas atsiims dėl dantų, kitam irgi gali kilti kokia problema ir jis taip pat atsiims pinigus.
O tokiu atveju sistema pradeda nebeveikti. Sistema, kurioje mes draudžiame vienas kitą, nuo to esminio rizikos faktoriaus, kuris iš mūsų ilgiau gyvens“, – pastebėjo ekonomistas.
Nemažai žmonių sistemos nesupranta
Ekonomistas pažymi, kad vis dar yra žmonių, kurie iki galo nesuvokia, kaip Lietuvoje veikia pensijų sistema.
Jis paaiškino, kad dabartiniai dirbantieji moka šiuo dabartiniams pensininkams ir taip ši sistema juda į priekį.
„Kiekvienais metais nuo santykio, kiek yra dirbančiųjų bei pensininkų ir kokie yra vidutiniai atlyginimai priklauso, kokios bus pensijos. Tačiau skaičiavimai rodo, kad mes turime demografinę problemą“, – pabrėžė ekonomistas.
Tai reiškia, kad ateityje pensininkų bus daugiau nei dirbančiųjų ir pensijos itin sumažės.
Taip pat jis pažymėjo, kad I pensijų pakopa yra pagrįsta tik šalies ekonominiu augimu. Tai reiškia, kad jei valstybė nustoja augti arba patiria krizę, tai tiesiogiai atsispindi ir pensijose.
Būtent todėl, anot M. Jurgilo, nereikėtų vengti investavimo į užsienio bendroves, nes tik taip galima valdyti investicijų riziką. Būtent šiuo klausimu žmonėms ir gali padėti pensijų kaupimo pakopos.
„Kai mes taupome ir investuojame ne tik į Lietuvos, bet ir viso pasaulio įmones, mes mažiname riziką ir pasiimam augimą.
Taigi reikėtų pagalvoti, ar tikrai yra blogai, jei mes uždirbsime kaupdami ir investuodami į AI įmones JAV, kurių Lietuvoje mes neturime“, – pastebėjo jis.