Su tuo susidūrė vienas lietuvis – skubiai iškviestas į darbą buvo verčiamas pasirašyti dokumentus, kurių nespėjo perskaityti. Kitą dieną jis sužinojo, kad pasirašė prašymą išeiti iš darbo savo noru, nors iš darbo išeiti tikrai nenorėjo – jam iki pensijos buvo likę vos 2 metai.
Vis tik šia istorija sutikusi pasidalinti advokatė Evelina Kiznė perspėja, kad toks elgesys – neteisėtas, o minimam darbdaviui už tai teko nemažai susimokėti. Tad kas tiksliai įvyko?
Atleidimas „savo noru“ kainavo tūkstančius
E. Kiznė neslepia – kartais darbuotojas parašo prašymą išeiti iš darbo tik todėl, kad taip pasiūlė darbdavys. Bet, jei sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas spaudžiant ar apgaunant, tai jau nebėra „savo noru“.
Ji papasakojo realų atvejį, kai gamybos darbuotojas buvo iškviestas į darbą, o jį pasitiko meistrė, gamybos vadovas ir buhalterė.
„Darbuotojui pateikiami dokumentai, aiškinama, kad jis neva dirbęs be akinių, be ausinių, pažeidęs tvarką, ir sakoma, kad „reikia skubiai pasirašyti“. Jis pasirašo neturėdamas savo akinių, nespėjęs perskaityti, o kitą dieną sužino, kad išėjo iš darbo „savo noru“.
Darbuotojas buvo apgautas – jam liepė pasirašyti dokumentus, kurių turinio jis nesuprato. Darbuotojas nenorėjo išeiti – iki pensijos jam buvo likę vos pora metų“, – dalijosi advokatė.
Anot jos, darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, bet jo valia turi būti laisva, t. y. be spaudimo, grasinimų ar apgaulės. Jei darbuotojui „pakišama“ pasirašyti prašymą, tai nėra teisėta, tai – apgaulė.
E. Kiznė nurodė, kad minimu atveju darbuotojui pavyko iškovoti teisybę – teismas atleidimą pripažino neteisėtu, taigi darbuotojui buvo priteista daugiau kaip 13,8 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą, o taip pat papildomos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidos.
„Jei buvai spaudžiamas ar suklaidintas pasirašant prašymą išeiti iš darbo, gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją per 1 mėn. nuo atleidimo. Bet turi pasiruošti įrodymus ir įtikinamą istoriją, kad tikrai nenorėjai pasirašyti“, – patarė advokatė.
Kada prašymą išeiti iš darbo galima atšaukti?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru jau yra pateiktas darbdaviui, darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą.
Tačiau tą padaryti darbuotojas gali tik per 3 darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau yra nutraukta.
Vėliau darbuotojas gali atšaukti pareiškimą tik su darbdavio sutikimu.
„Jeigu darbuotojo prašymas nutraukti darbo sutartį savo noru neatitiko tikrosios jo valios, tai įrodyti turi pats darbuotojas.
Jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo per 1 mėn. nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą“, – nurodė inspekcija.
Jos teigimu, darbuotojui norint įrodyti, kad jis darbo sutartį nutraukė ne savo noru, o buvo spaudžiamas, skubinamas darbdavio, jam buvo grasinama ar apgaulės būdu buvo gautas jo parašas, svarbu rinkti įrodymus.
„Tokiais atvejais darbuotojui su darbdaviu patartina bendrauti elektroniniu paštu, žinutėmis, gali būti daromi pokalbių įrašai.
Taip pat įrodymais gali būti ir liudytojų parodymai, kurie galėtų patvirtinti darbdavio darytą spaudimą ar grasinimus darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo noru“, – vardijo VDI atstovai.
Kas gresia verčiant išeiti iš darbo?
VDI pabrėžė, kad darbdavys negali versti darbuotojo rašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru ar apgaulės būdu gauti darbuotojo parašo, jeigu iš tikrųjų darbo sutarties nutraukimas savo noru nėra tikroji darbuotojo valia.
Tik laisva valia ir darbuotojo pageidavimu parašytas prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru yra teisėtas.
„Darbdavio daromas spaudimas ar įtaka darbuotojui, skubinimas ir vertimas išeiti iš darbo savo noru, parašo gavimas apgaulės būdu yra neteisėti veiksmai, dėl kurių darbdaviui gali kilti teisinės ir finansinės pasekmės“, – įspėja VDI.
Anot inspekcijos, jei darbuotojas kreipiasi į Darbo ginčų komisiją ir įrodoma, kad darbuotojas buvo priverstas pasirašyti prašymą išeiti iš darbo arba parašas buvo gautas apgaulės būdu, darbuotojo atleidimas iš darbo pripažįstamas neteisėtu.
Tokiu atveju darbuotojas gali būti grąžinamas į ankstesnes pareigas, o darbdavys privalo sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės prastovos laiką.
„Taip pat galimas patirtos turtinės ir neturtinės žalos priteisimas darbuotojui. VDI darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui gali skirti baudą už darbo įstatymų pažeidimus“, – pridūrė inspekcija.
Darbuotojai dažnai verčiami išeiti iš darbo
VDI pripažino, kad konsultacinėje veikloje (paklausimuose, konsultuojant telefonu, „Facebook“ ar gyvai) sulaukia klausimų dėl darbdavio daromo spaudimo išeiti iš darbo savo noru:
„Tokiais atvejais rekomenduojame darbuotojams neskubėti priimti sprendimų ir nepasirašyti darbdavio teikiamų dokumentų su jais išsamiai nesusipažinus ir neišsiaiškinus, kokias pasekmes tai gali sukelti.“
Pasak inspekcijos, Darbo ginčų komisija, gavusi darbuotojo prašymą, kiekvienu konkrečiu atveju vertina iš darbuotojo ir darbdavio pateiktą informaciją, įrodymus ir dokumentus, pagrindžiančius darbuotojo ar darbdavio atliktus veiksmus.
O VDI, gavusi darbuotojo skundą, taip pat vertina konkretaus atvejo aplinkybes, pateiktus įrodymus, konkrečios situacijos atitikimą darbo įstatymuose numatytiems reikalavimams.