Ketvirtadienį prasidėję paleidimai yra pirmieji nuo tada, kai valdžią Venesueloje perėmė nuversto vadovo Nicolo Maduro buvusi pavaduotoja Delcy Rodriguez, remiama JAV prezidento Donaldo Trumpo.
D. Trumpas teigia, kad yra pasirengęs leisti jai valdyti tol, kol ji leis Vašingtonui turėti prieigą prie didžiulių šalies naftos atsargų.
N. Maduro kartu su žmona buvo suimtas sausio 3 d. per netikėtą naktinį reidą Karakase ir JAV pajėgų nugabentas į Niujorką, kur bus teisiamas dėl daugybės kaltinimų.
Kalinių teisių gynimo grupės ir opozicija teigė, kad iki šeštadienio vakaro buvo paleistas tik 21 žmogus, tarp jų keli žinomi opozicijos veikėjai. Teisių gynėjai mano, kad Venesueloje yra nuo 800 iki 1 200 politinių kalinių.
Venesuelos politinės opozicijos aljansui priklausanti organizacija „Primero Justicia“ („Teisingumas pirmiausia“) pasmerkė 52 metų pareigūno Edisono Jose Torreso Fernandezo mirtį; jis, organizacijos teigimu, buvo suimtas gruodžio mėnesį „dėl to, kad dalijosi kritiškomis žinutėmis, nukreiptomis prieš režimą“.
„Mes tiesiogiai laikome Delcy Rodriguez režimą atsakingu už šią mirtį“, – sakoma jos pareiškime platformoje „X“.
Organizacija „Politinių kalinių išlaisvinimo siekiančių artimųjų komitetas“ (CLIPPVE) atskirame pareiškime „X“ teigė, kad policijos pareigūnas tarnavo du dešimtmečius ir buvo „neoficialiai apkaltintas tėvynės išdavyste“.
Jie teigė, kad „nėra jokios oficialios informacijos apie Torreso Fernandezo mirties aplinkybes ar priežastis“ ir kad neaišku, kokia medicininė pagalba, jei tokios prireikė, jam buvo suteikta sulaikymo metu.
Pasak kelių žmogaus teisių grupių, nuo 2014 m. Venesueloje sulaikymo metu mirė 18 politinių kalinių.
NVO „Foro Penal“ teigimu, šiuo metu Venesueloje yra daugiau kaip 800 politinių kalinių, o dėl nepritarimo N. Maduro pergalei 2024 m. prezidento rinkimuose, kaip teigiama, buvo suimta 2 400 žmonių.
Oficialiais duomenimis, daugiau nei 2 000 jų vėliau buvo paleisti.