Į šią išmoką galėtų pretenduoti tik tie žmonės, kurių darbo santykiai su mirusiu darbdaviu nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) trečiadienį komitetui pateiktais duomenimis, 2024 m. šalyje tokių darbuotojų buvo 9, šiemet tokių atvejų kol kas nebuvo.
Iniciatyvos autorius, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Domas Griškevičius pasidžiaugė, kad pasiūlytam projektui su kai kuriomis pastabomis pritarė ir Trišalė taryba.
SRDK posėdyje jis sakė, kad parengti įstatymo pataisas paskatino gyventojų kreipimasis, kai netikėtai mirus antstoliui darbuotojai liko be jokių socialinių garantijų.
„Jei darbdavys būtų, pavyzdžiui, dingęs be žinios, darbuotojams priklausytų išmokos. Tai rodo, kad kažkas yra negerai ir tą reikia ištaisyti“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė D. Griškevičius.
Siekiant tinkamai pasiruošti įstatymo pataisų įgyvendinimui ir automatizuotai gauti duomenis apie mirusius darbdavius, SADM siūlė, kad naujas reguliavimas įsigaliotų nuo kitų metų liepos. Tačiau komitetas pasirinko kitą datą –2026 sausio 1 d.
Kaip primena ELTA, pagal galiojantį įstatymą, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi darbo netekę, daugiau negu 5 metus išdirbę darbuotojai, jei darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Taip pat tokią išmoką gali gauti ir tie, kurių darbo sutartis nutraukta darbdaviui bankrutavus.