„Su debesija ir skaitmenizavimu pastaruosius penkerius metus pasistūmėjome ženkliai. Vis dėlto kol kas dominuoja diskusijos apie tai, kiek kaštų bus sutaupyta investuojant į dirbtinio intelekto sprendimą. Bet optimizuoti procesus su DI pagalba yra tik viena iš galimybių – pasaulyje dabar kalbama apie vertės kūrimą, pasitelkiant DI. Būtent gebėjimas nusakyti tai, ko reikės ateityje, įgalina įmones priimti tinkamiausius sprendimus dėl investicijų ir sukurti vertę, už kurią norės mokėti jų klientai“, –  „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2026“ kalbėjo Valdemar Fiodorovič, bendrovės „Enefit“ vadovas.

Vertę kuriančiu turtu duomenis paverčia duomenų infrastruktūra, susidedanti iš trijų esminių pakopų – duomenų atvaizdavimo, apsikeitimo platformų ir skaitmeninių verslo dvynių. Jei pirmąjį ar pirmus du principus jau įgyvendina nemažai įmonių, skaitmeniniai dvyniai kol kas yra pažangiausiųjų vizijose. Tiesa, tokių pavyzdžių yra – vienas jų sporto pasaulyje: štai „Formula 1“ varžybos vyksta ne tik realiu laiku, bet ir skaitmeninėje erdvėje, kurioje skaičiuojamos palankiausios strategijos ir reikalingi pakeitimai daromi realiu laiku.

Ne analizuoti praeitį, o kurti ateitį

Pastaraisiais metais duomenų kiekis, kurį generuoja ir kaupia verslai, auga eksponentiškai. Tarptautiniai tyrimai prognozuoja, kad iki 2026 m. pabaigos duomenų kiekis pasaulyje (lyginant su 2023-aisiais) padvigubės, o vien energetikos sektoriuje augs kone keturis kartus. Europos Komisija duomenis jau įvardija kaip ketvirtąją verslo atramos koloną, esančią greta energijos, transporto ir telekomunikacijos.

Pasak V. Fiodorovič, mūsų šalis yra transformacijos smaigalyje: per paskutinius 5-erius metus skaitmenizavimo srityje reikšmingai pažengėme į priekį lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Su daugiau nei 260 fintech įmonių, kuriančių duomenų produktus, ir dviem vienaragiais, galime vadintis Europos Fintech hub‘u. Neseniai Lietuva laimėjo 65 mln. eurų vertės ES konkursą pirmajam šalies dirbtinio intelekto centrui statyti. Sparčiai auganti žaliosios elektros generacija iš vėjo bei saulės taip pat primygtinai skatina kurti išmaniai valdomus tinklus ir energijos srautus.

Visgi duomenis vis dar pernelyg dažnai vertiname tik retrospektyviai, ataskaitų apie tai, kas įvyko, pavidalu. Tačiau tikrasis potencialas slypi ne praeities analizėje, o ateities kūrime. Duomenų transformacija reiškia aktyvų duomenų panaudojimą prognozuojant, kas įvyks, ir taip sukuriant naujas vertes.

„Pasaulyje šiuo metu stebimos kelios esminės tendencijos, susijusios su proveržiu duomenų srityje. Viena jų – dirbtinio intelekto įdarbinimas, kurio pagalba įžvelgiama ateitis. Būtent tai jau padeda tokioms kompanijoms kaip DHL iš anksto nuspėti, kurioje kelionės vietoje strigs jų konkreti siunta. Duomenų personalizavimas taip pat jau plačiai naudojamas – jo dėka „Netflix“ ir „Spotify“, panaudodama sukauptus duomenis, parenka filmus ir muziką, kuri mums, atsižvelgiant į mūsų vartojimo įpročius, patiks“, – pavyzdžių pateikia jis.

Valdemar Fiodorovič, bendrovės „Enefit“ vadovas.

Dar viena ypač perspektyvi tendencija – duomenys patys gali būti paslauga ir dalyvauti ekosistemoje. Tokių pavyzdžių jau matyti ir Lietuvoje – orų bendrovės realiu laiku stebi ir analizuoja meteorologinius duomenis ir šia informacija bei prognozėmis dalijasi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu. Todėl mes iš anksto, į telefonus siunčiamų pranešimų pagalba, sužinome apie snygį, stiprų vėją ar kitas meteorologines sąlygas. Visos įmonės disponuoja specifiniais savo srities duomenimis, tad jei kiekviena jų panašiu principu juos apdorotų ir pateiktų vertingas išvadas, laimėtume visi, įsitikinęs „Enefit“ vadovas.

Vienas iš išskirtinių projektų, kuriame savo jėgas sujungė verslai ne tik šalies, bet ir regiono mastu, buvo Lietuvos sinchronizacija su Europos elektros tinklais.

„Jame puikiai atsiskleidžia duomenų infrastruktūros svarba: vėjo ir saulės parkai valdomi realiu laiku, „DataHub“ platforma, leidžia saugiai keistis duomenimis tarp energetikos sektoriaus dalyvių, o duomenys valdomi sistemų operatorių – taip sukuriama atskira ekosistema, užtikrinanti ir energetinį, ir nacionalinį saugumą“, – kalba aktyviai sinchronizacijos procese dalyvavusios energetikos bendrovės vadovas.

Naujoji nafta

Taigi duomenys nebėra šalutinis produktas – jie tampa pagrindiniu turtu. Tikėtina, jog 2026-ieji taps lūžio metais, kai duomenys virs būtina sąlyga verslo atsparumui, inovatyvumui ir konkurencingumui. Daugiausiai išloš pirmieji duomenis įdarbinę verslai, o laiku nepadarytos išvados gali kainuoti atsilikimą konkurencinėse lenktynėse.

„Jei prieš 50 metų pramonės ir ekonomikos augimo variklis buvo nafta, tai šiandien nafta yra duomenys. Jų kiekis ir svarba auga eksponentiškai, jie patys tampa strategine infrastruktūra. Ir panaudoti duomenis galima ne tik kuriant pridėtinę vertę savo klientams, bet ir būnant ekosistemos dalimi. Sukūrę tokią ekosistemą ir keisdamiesi duomenimis, turėsime dar daugiau naujų pažangių įrankių auginti savo verslus ir šalies ekonomiką“, – tikina žaliųjų sprendimų bendrovės „Enefit“ vadovas.