Lietuvoje fiksuotas rekordinis elektros suvartojimas: kaina išaugo daugiau nei dvigubai | Verslas

Sausio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo kiek daugiau nei dvigubai, nuo 69 Eur / MWh iki 149 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje siekė 147 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę situacija elektros rinkose buvo išskirtinė. Visų pirma fiksavome rekordinį elektros vartojimą, kuris sausio 8 d. 10:45–11:00 buvo pasiekęs net 2375 MW. Šalta žiema atskleidė pastaraisiais metais vykusią elektrifikaciją šildymo srityje. Poreikis šildytis vis labiau lemia elektros paklausą ir kainas.

Pavyzdžiui, sekmadienį, kai įprastai elektros suvartojimas ir kainos būna mažos, fiksavome ir neįprastą vartojimo piką, kuris siekė 2100 MW, ir kainos šuolį iki 500 Eur / MWh. Kitas svarbus aspektas – nedidelė vėjo generacija ir išaugusi šiluminių elektrinių gamyba. Jų patikimumas šiomis savaitėmis itin svarbus. Gedimas Elektrėnų komplekso 9 bloke operatyviai išspręstas, tačiau estų „Auvere“ elektrinės gedimas bus šalinamas, planuojama, iki sausio 22 d. Šių gedimų įtaką sumažinti padėjo aktyviai naudojami kaupimo įrenginiai“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 27 proc. nuo 263 GWh iki 334 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 49 proc. elektros energijos poreikio*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros energijos – 27 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 227 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 55 proc. nuo 179 GWh iki 81 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo tris kartus nuo 18 GWh iki 55 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 16 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.

Bendras importo kiekis išaugo 77 proc. nuo 104 GWh iki 185 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos. Eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 65 proc. nuo 56 GWh iki 19 GWh. 62 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 38 proc. į Latviją.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 62 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.