„Praėjusią savaitę situacija elektros rinkose buvo išskirtinė. Visų pirma fiksavome rekordinį elektros vartojimą, kuris sausio 8 d. 10.45–11.00 val. buvo pasiekęs net 2 375 megavatus (MW)“, – pranešime teigia „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Jis priduria, kad elektros paklausą ir kainas vis labiau lemia poreikis šildytis.
„Pavyzdžiui, sekmadienį, kai įprastai elektros suvartojimas ir kainos būna mažos, fiksavome ir neįprastą vartojimo piką, kuris siekė 2 100 MW, ir kainos šuolį iki 500 eurų už MWh“, – nurodo D. Šikšnys.
Bendrovės duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 27 proc. iki 334 gigavatvalandžių (GWh). Vietos elektrinės šalyje užtikrino 49 proc. elektros energijos poreikio. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros energijos – 27 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai generacija siekė 227 GWh.
Daugiausia elektros energijos šalyje gamino vėjo elektrinės, tačiau jų gamyba per savaitę sumažėjo 55 proc. iki 81 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo tris kartus ir siekė iki 55 GWh, hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės –16 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 33 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Bendras importo kiekis išaugo 77 proc. iki 185 GWh. Fiksuota, kad 58 proc. elektros buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. – iš Latvijos, o likę 6 proc. – iš Lenkijos.
Tuo metu eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 65 proc. iki 19 GWh. „Litgrid“ duomenimis, 62 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 38 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 62 proc. Lenkijos ir 39 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos ir 91 proc. Lietuvos kryptimis.