2025 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,0 proc., 1,2 proc., 1,0 proc., 1,4 proc. ir 0,9 proc. ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2930 (+30 Eur/m²), 2071 (+24 Eur/m²), 1906 Eur (+19 Eur/m²), 1273 Eur (+18 Eur/m²) ir 1236 Eur (+12 Eur/m²).
Per metus (2025 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2024 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 10,7 proc., Kaune – 13,8 proc., Klaipėdoje – 10,9 proc., Šiauliuose – 11,0 proc. ir Panevėžyje – 10,0 proc.
„2025 metais fiksavome itin spartų visos būsto rinkos atsigavimą. VĮ Registrų centro duomenimis, iš viso šalyje per metus buvo įsigyta šiek tiek daugiau nei 50 000 būstų (butų ir namų) ir tai yra 21 proc. daugiau nei jų buvo įsigyta 2024 metais (butų įsigyta 23 proc., o namų – 18 proc. daugiau). O į būsto rinką sugrįžę pirkėjai iš sąstingio išjudino ir būsto kainas.
Jeigu 2025 metų pradžioje metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose sudarė 4,0 proc., tai per metus fiksavome nuoseklų kainų augimo tempo didėjimą ir 2025 metų pabaigoje metinis augimas jau siekė 11,3 proc. Tai yra didžiausias metinis butų kainų augimas nuo 2023 metų vidurio.
Jeigu 2024 metais vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo vienas mažiausių per pastarąjį dešimtmetį ir sudarė 2,9 proc., tai 2025 metais jis jau siekė 7,3 proc.
Tuomet matyti, kad 2025 metais butų kainos augo dvigubai sparčiau nei kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais vidutinė metinė infliacija (SVKI) sudarė 3,4 proc. Visgi nepaisant pakankamai spartaus būsto pardavimo kainų kilimo, darbo užmokesčio augimas palaiko pirkėjų galimybes įsigyti būstą. Pagal prognozes, 2025 metais darbo užmokestis šalyje vidutiniškai turėtų augti apie 8,5 proc., t. y. vis dar šiek tiek sparčiau nei didėjo butų pardavimo kainos.
Šiuo metu yra susiformavę lūkesčiai, kad 2026 metais būsto rinka taip pat išliks itin aktyvi. Itin geri 2025 metų būsto rinkos rodikliai, dalies iš antros pensijų pakopos atsiimtų lėšų panaudojimas būstui įsigyti bei įsigaliosiantys Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai formuoja aukštus rinkos dalyvių lūkesčius, kad būsto rinkoje ir toliau laikysis augimo tendencijos. Šie veiksniai tikrai gali turėti teigiamos įtakos būsto rinkos raidai, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad šiemet ir toliau stebėsime tokį patį spartų kainų augimą kaip ir praėjusiais metais.
Lėtėjantis darbo užmokesčio augimo tempas bei pasibaigęs palūkanų normų mažinimo ciklas gali pradėti riboti nemažos dalies pirkėjų galimybes įsigyti norimą būstą. Todėl net ir išliekant būsto rinkai tokiai pat aktyviai, per daug optimistiniai būsto pardavėjų lūkesčiai gali ir neišsipildyti. Visai realu, kad 2026 metais stebėsime ne augantį, o lėtėjantį būsto kainų augimo tempą“, – sako „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.