Susitikimas su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir viceprezidentu J. D. Vance’u buvo surengtas po to, kai Baltieji rūmai ėmėsi daryti spaudimą ir tvirtinti, kad Jungtinės Valstijos dėl saugumo priežasčių turi perimti Grenlandiją.
Esama „esminių nesutarimų“, žurnalistams sakė L. L. Rasmussenas. Derybose taip pat dalyvavo Grenlandijos užsienio reikalų ministrė.
Jungtinėms Valstijoms „visiškai nebūtina“ užimti Grenlandiją, tvirtino Danijos diplomatijos vadovas.
„Mums nepavyko pakeisti Amerikos pozicijos. Akivaizdu, kad prezidentas nori užkariauti Grenlandiją. Ir mes labai aiškiai pasakėme, kad tai neatitinka Karalystės interesų“, – pažymėjo L. L. Rasmussenas ir taip pat paragino Vašingtoną „pagarbiai“ bendradarbiauti dėl šios Arkties salos.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš tai dar kartą pakartojo savo norą perimti Grenlandijos kontrolę, o Baltieji rūmai kiek anksčiau pažymėjo, kad svarstomi visi scenarijai, įskaitant įsigijimą arba karinius veiksmus.
„NATO tampa daug grėsmingesnė ir veiksmingesnė, kai Grenlandija yra Jungtinių Valstijų rankose. Bet kas mažiau yra nepriimtina“, – savo platformoje „Truth Social“ nurodė jis, paminėdamas Rusijos ir Kinijos keliamą riziką.
Danija, kuriai priklauso minima pusiau autonominė Arkties sala, turtinga mineralų, nedelsdama didina savo karinį buvimą Grenlandijoje ir aplink ją. Ši Europos Sąjungos (ES) šalis, kaip ir JAV, yra Vakarų karinio aljanso NATO narė. Danija suabejojo NATO ateitimi, jei JAV ir toliau žvangins ginklais.