KT sprendimą ketina paskelbti 15 valandą.
Spalį Seimas paskyrė J. Sabatauską KT teisėju, prieš tai politikas pasitraukė iš socialdemokratų partijos, kurios ilgametis narys buvo. Į KT teisėjus jį pasiūlė partietis Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Abejoja dėl darbo stažo
Po J. Sabatausko paskyrimo opozicijos parlamentarai paprašė KT ištirti, ar politikas atitiko reikalavimus, nes KT teisėju skiriamas asmuo privalo turėti ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Opozicijos atstovai pareiškė nuomonę, kad Konstitucijoje vartojama sąvoka „teisinis darbas“ reiškia darbą pagal teisininko profesiją, tai yra, turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Parlamentarai įrodinėjo, kad, remiantis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, teisininko profesija neatsiejama nuo aukštojo teisinio išsilavinimo. Tai esą reiškia, kad teisiniu darbu apskritai negali būti vadinamas darbas einant tokias pareigas, kurioms nebūtinas teisinis išsilavinimas.
Politikai KT nurodė, kad, sprendžiant iš J. Sabatausko biografijos, jis teisės magistro laipsnį įgijo 2003 metais, o įgijęs teisinį išsilavinimą nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas. Tuo metu, aiškina opozicijos atstovai, buvimas Seimo nariu, pagal Konstituciją, negali būti laikomas teisiniu darbu pagal teisininko specialybę, nes šioms pareigoms nėra keliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą.
Dėl to, įrodinėjo Seimo nariai, Seimo priimtas nutarimas, kuriuo J. Sabatauskas paskirtas KT teisėju, prieštarauja Konstitucijai.
Tuo pačiu metu studijavo ir bakalaurą, ir magistrą
Šias studijas politikas nurodė baigęs po ketverių metų, 2002-aisiais. Tačiau 2000-ųjų rudenį, nebaigęs bakalauro studijų, J. Sabatauskas nurodo pradėjęs studijuoti teisę ir valdymą magistrantūros studijų programoje.
Mykolo Romerio universitetas aiškina, kad pagal tuo metu galiojusią priėmimo į studijas tvarką, magistrantūros studijas buvo galima pradėti nuo įvadinių studijų (šiandien vadinamų papildomosiomis studijomis), skirtų asmenims, įgijusiems universitetinį laipsnį ne teisės studijų kryptyje.
„Tuo laikotarpiu tokia paralelinių bakalauro ir magistrantūros studijų galimybė buvo numatyta ir plačiai taikyta praktikoje. Dalis studentų, baigdami bakalauro studijas, jau buvo pradėję magistrantūros programą, todėl šiuo atveju studijų eiga visiškai atitiko tuo metu galiojusią tvarką ir studijų organizavimo praktiką“, – „Delfi“ nurodė universitetas.
Suabejojo išsilavinimu
Praeityje šiame universitete dėsčiusi Seimo narė Agnė Širinskienė abejojo, ar toks išsilavinimas yra tinkamas eiti teisėjo pareigas.
„Pagal Konstitucinio Teismo doktriną tam, kad būtum tinkamas dirbti teisėjo darbą, turi turėti pilną išsilavinimą. Tai yra, pirma pabaigtą bakalaurą, ir turint bakalaurą – įgytas magistro studijas. Tai jei versija tokia, kad žmogus neturėjo pilno teisės bakalauro, tik išlyginamąsias studijas, ir tuo pagrindu pradėjo magistro studijas, mano galva, tai nėra išsilavinimas, tinkamas eiti teisėjo pareigas“, – atkreipė dėmesį ji.