„Frontex“ savo ataskaitoje kalbėjo apie „reikšminą pokytį“. Tačiau kartu agentūra įspėjo, kad situacija prie ES išorės sienų lieka neaiški.
„Tendencija yra teigiama, tačiau rizika išlieka“, – sakė „Frontex“ direktorius Hansas Leijtensas. Anot jo, gerų rezultatų davė glaudus agentūros bendradarbiavimas su vyriausybėmis ir partneriais ES nepriklausančiose šalyse.
Pernai, „Frontex“ duomenimis, gerokai mažiau neteisėtų miginimų patekti į ES fiksuota Vakarų Afrikos maršrute (minus 63 proc.), Vakarų Balkanų maršrute (minus 42 proc.) ir prie rytinės ES sausumos sienos su Baltarusija (minus 37 proc.).
Neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičiaus mažėjimą Vakarų Balkanų maršrute „Frontex“ aiškina pagerėjusiomis saugumo priemonėmis ir bendradarbiavimu su Bosnija ir Hercegovina.
Dauguma žmonių, kuriuos agentūra registravo bandant neteisėtai kirsti sieną, turėjo Bangladešo, Egipto ar Afganistano pilietybes.
Dažniausiai naudojamas migracijos į maršrutas lieka centrinis Viduržemio jūros regionas, kuriam 2025 m. teko beveik trečdalis atvejų. Dažnai šiuo maršrutu buvo pasirenkamas kelias iš Libijos į Italiją.
Lyginant su ankstesniais metais, čia pokyčių beveik nebuvo: 2025 m. fiksuoti 66 328 bandymai Viduržemio jūra pasiekti ES. Tai tik procentu mažiau ne metais anksčiau.
Skirtingas vaizdas yra, kai kalbama apie maršrutą per rytinę Viduržemio jūros dalį. Nors čia neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius iš viso sumažėjo 27 proc., „Frontex“ registravo tris kartus daugiau bandymų patekti į ES iš rytinės Libijos dalies į Graikijos Kretos salą, lyginant su 2024 m.
Tai rodo, kaip greitai gali kisti migracijos spaudimas ir populiariausi maršrutai, teigiama ataskaitoje.
Pernai neteisėtų migracijos atvejų pirmiausiai padaugėjo per vakarinę Viduržemio jūros dalį, pavyzdžiui, iš Alžyro į Ispaniją. Jų būta 14 proc. daugiau nei 2024-aisiais.
Nedidelis sumažėjimas tuo tarpu registruotas neteisėtai bandant pasiekti Didžiąją Britaniją. Bandymų skaičius kirsti Lamanšą traukėsi 3 proc., lyginant su metais anksčiau.