Priminsime, kad vakar po pietų buvo pranešta, jog Trakuose, Slėnio gatvėje, vyrui panėrus po ledu, atsirišo virvė. Į įvykio vietą išskubėjo ugniagesiai, medikai ir policija.
Paaiškėjo, jog vyras nardė be nardymo įrangos, o ežere buvo padarytos kelios eketės, kad būtų galima išnerti. Anot gelbėtojų, 15.23 val. narai surado skenduolį (gim. 1989 m.) ir iškėlė į krantą.
Tą patį ketvirtadienį socialiniuose tinkluose užuojautą pareiškė Lietuvos Nhat Nam federacija. Jie rašė, kad tragiškai Trakuose nuskendo buvęs Nhat Nam treneris Adomas Miklys.
„Reiškiame nuoširdžią užuojautą artimiesiems ir visiems, kurie jį pažinojo“, – pranešė Lietuvos Nhat Nam federacija.
Toje pačioje socialinių tinklų paskyroje paskelbta, kad Tarptautinė Tibeto budizmo bendruomenė „Rigdzin“ darys 49 šviesos aukojimą, prašė visų palaikyti maldomis.
Pramoga pasibaigė tragiškai
„Delfi“ kreipėsi į Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką ir paprašė pasidalinti, kaip galėjo įvykti tokia nelaimė. Ar ne per šalta tokiu oru maudytis lediniame vandenyje? Pasak E. Ščerbavičiaus, pirmiausia reikia pasakyti, kad tragiškai žuvęs vyras dėvėjo sauso tipo hidrokostiumą.
„Galbūt tas šaltis ir galėjo nebūti taip jaučiamas. Kiek aš žinau, yra tam tikri hidrokostiumo storiai, kurie leidžia žmogui ilgiau išbūti šaltame vandenyje“, – pasakojo jis.
Paklaustas, kodėl A. Miklys galėjo sugalvoti tokiu oru nardyti eketėse, ar tai galėjo būti kažkokios religinės apeigos, jis paneigė tokias spėliones.
„Ten, kur buvo iškirstos eketės, tai ten jokioms apeigoms nebuvo tinkama, nes buvo labai dideli gyliai. Pirma eketė buvo apie 4 metrų, o antra – 7 metrų.
Tai tikrai nebuvo susiję su kažkokiais religiniais motyvais, bet tai buvo labiau pramoga“, – paaiškino Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas.
Pasiteiravus, kodėl galėjo atsirišti virvė nuo kūno ir ar ji buvo tikrai saugiai pritvirtinta, E. Ščerbavičius galėjo tik apgailestauti, kad jeigu taip būtų buvę, tai nelaimė nebūtų ir įvykusi.
„Pradėkime nuo to, kad jeigu ji saugiai būtų buvusi pritvirtinta, tai ji nebūtų atsirišusi. Liudininkai teigė, kad virvė buvo pririšta, o kai mes ištraukėme kūną, tai skenduolis jau neturėjo virvės, dėl ko jis ir pasimetė.
Vis dėlto tikrai negaliu komentuoti, ar jie buvo kažkaip prisirišę tą virvę, ar rankoje laikė. Tačiau tie trys ant ledo likę nardytojai teigė, kad virvė buvo pririšta“, – prisiminė jis.
Paaiškino, kas galėjo nutikti
E. Ščerbavičius paaiškino ir principą, kodėl vyras atsirišus virvei nebesugebėjo išnirti į viršų.
„Principas toks, kad ten techniškai buvo saugos virvė. Tas vyras turėjo įnerdamas į vieną eketę išnirti kitoje. Aš kaip suprantu, tai neriant ta virvė atsirišo ir jis tiesiog praplaukė tą antrą eketę.
Aš tų trijų ir paklausiau, koks yra matomumas po vandeniu, o jie ir atsakė, kad jis yra labai prastas. Todėl jie naudojo oranžinį žymeklį antroje eketėje, kurioje turėjo išnerti.
Tačiau įnėrus į pirmą eketę tas žymeklis nesimato. Jie sakė, kad žymeklis pradeda matytis tik kažkur likus 3 metrams. Tiesiog vanduo nėra skaidrus, ant ledo ir sniegas apsunkino matomumą“, – teigė jis.
Vis dėlto kyla klausimas, ar tokios pramogos žiemą su viena virve ir hidrokostiumu legalios? Pasak Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko, teisės aktuose tai nėra niekur draudžiama. Žmonės esą patys galvoja, kaip jiems gauti adrenalino.
„Kažkas šokinėja parašiutais, o kažkas nardo. Aišku, mano nuomone, nerti be kažkokios specialios įrangos yra tikrai rizikinga, nes gavę pirminį pranešimą buvome įsitikinę, kad žmogus buvo su kvėpavimo aparatais ir tiesiog po vandeniu pasiklydo.
Atvykus į įvykio vietą atbėgęs liudininkas pasakė, kad vyras nėrė be kvėpavimo aparato, buvo tiesiog sulaikęs kvėpavimą. Jie neturėjo jokio deguonies rezervinio balionėlio ar kažkokio pilno kvėpavimo aparato. Jie nieko neturėjo – tiesiog įkvėpė, sulaikė orą ir nėrė tarp ekečių“, – pasakojo E. Ščerbavičius.
Taip pat nurodė, kad įvykio vietoje sužinojo, jog vyras po vandeniu buvo paniręs jau 15 minučių.
„Techniškai, kiek vakar kalbėjau su medikais, pirmos 5 minutės yra lemtingos. Toliau jau laimės dalykas dėl atgaivinimo“, – apgailestavo viršininkas.
Trakų priešgaisrinės tarnybos gelbėjimo tarnybos vadas pastebėjo, kad jų narai, kai gelbėja žmones, visada neria su visa įranga, prie savęs virvę tvirtina labai tvirtai ir standžiai, turi nuolatinį pasikalbėjimo ryšį.
„Vyksta nuolatinis kontaktas su tuo naru. Mūsų gelbėtojai ir bendravo tarpusavyje, kiek patempti, kiek atleisti virvę per nėrimo kaukėje sumontuotą įrangą“, – apibendrino jis.