„Nemanau, kad Europos karinės pajėgos turi įtakos prezidento sprendimų priėmimo procesui, be to, jos neturi jokios įtakos ir jo tikslui įsigyti Grenlandiją“, – Vašingtone kalbėdama su žurnalistais sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra nusitaikęs į Grenlandijos salą Arkties regione, teigdamas, kad Jungtinės Valstijos privalo ją kontroliuoti saugumo sumetimais.
Kiek mažiau nei 57 tūkst. gyventojų teturinti Grenlandija pareiškė, kad nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi.
Šiuo metu keletas Danijos sąjungininkų iš NATO gynybos aljanso siunčia į šią Arkties salą savo karius. Grenlandija iš esmės yra autonominė, tačiau kartu yra ir NATO narės Danijos teritorijos dalis.
Žvalgybos misijoje dalyvauja ir Vokietijos ginkluotosios pajėgos.
D. Trumpas ne kartą teigė, kad Grenlandiją įsigyti norėtų nacionalinio saugumo interesais, perspėdamas apie pernelyg didelę Rusijos ir Kinijos įtaką Arkties regione.
Trečiadienį įvyko skubus JAV, Danijos ir Grenlandijos pareigūnų susitikimas, tačiau dėl JAV pretenzijų kilusio konflikto jame išspręsti nepavyko.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas teigė, kad susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir viceprezidentu J. D. Vance’u paaiškėjo „esminiai“ nuomonių skirtumai. D. Trumpas susitikime nedalyvavo.
Tačiau K. Leavitt aiškino, kad susitikimas buvo „produktyvus“ ir „geras“.
Ji pridūrė, kad buvo sutarta įsteigti darbo grupę, kuri rengs technines derybas dėl Grenlandijos įsigijimo. K. Leavitt pridūrė, kad jai buvo pasakyta, jog šie susitikimai vyks kas dvi ar tris savaites.
Tuo tarpu naujienų agentūra AFP pranešė, kad Danijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį atmetė bet kokią galimybę JAV įsigyti Grenlandiją.
„Tai neįmanoma. Tai nėra tai, ko nori Danija ar Grenlandija, be to, tai prieštarauja visoms tarptautinėms taisyklėms. Tai pažeidžia suverenitetą“, – kalbėdamas su visuomeniniu transliuotoju DR sakė L. Rasmussenas.