Vilniaus meras Valdas Benkunskas viešai prabilo apie žemės grąžinimo programą ir jos šešėlyje, pasak jo, ne vienus metus besiklosčiusius spekuliacinius interesus. Pasak sostinės vadovo, piliečiai ir jų įpėdiniai, turintys teisę susigrąžinti sovietinės okupacijos metu nacionalizuotą šeimos žemę, neretai tapdavo tarpininkų taikiniu – kai teisės į žemę „išperkamos“ už nedideles sumas, o vėliau siekiama gauti vertingus sklypus prestižinėse vietose.
„Žemės grąžinimo programa daug metų buvo terpė, kurioje veikė įvairūs, švelniai tariant, spekuliantai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo V. Benkunskas.
Du savivaldybės sprendimai ir teismų maratonas
Mero teigimu, dabartinė miesto valdžia, pradėjusi kadenciją, pirmą kartą ėmėsi aktyviau formuoti žemės politiką sostinėje. V. Benkunskas tvirtina, kad anksčiau ši sritis ilgą laiką buvo kuruojama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų.
„Kai pradėjome dirbti šioje kadencijoje, pirmą kartą ėmėmės aktyviai patys formuoti žemės politiką Vilniaus mieste“, – teigia meras.
Pasak jo, savivaldybė priėmė du esminius sprendimus: pirmiausia konstatuota, kad mieste jau suformuotų sklypų pakanka žemės grąžinimo procesui užbaigti, todėl naujų sklypų formuoti nereikia, nes „fondas viršijo poreikį maždaug du kartus“. Taip pat, mero teigimu, savivaldybė sustabdė dar ankstesnės administracijos pabaigoje duotą pavedimą į grąžintinos žemės fondą įtraukti tam tikrus sklypus prestižinėse sostinės vietose.
„Sustabdėme Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovės vos ne paskutinę jos darbo dieną duotą pavedimą į grąžintinos žemės fondą įtraukti tam tikrus sklypus prestižinėse Vilniaus vietose. Tuos sklypus išbraukėme, pripažinę juos reikalingais viešajam interesui“, – rašo V. Benkunskas.
„Virš 100 identiškų“ kreipimųsi: kas iš tiesų suinteresuotas?
Mero pasakojimu, po šių sprendimų žemės grąžinimo eilėje laukiantys žmonės iš pradžių reagavo ramiai ir pasirinko sklypus grąžinimui – atsirado reali galimybė užbaigti beveik tris dešimtmečius trunkantį procesą. Tačiau netrukus situacija pasikeitė.
„Praeina 1–2 mėnesiai ir sulaukiame virš 100 identiškų „copy-paste“ kreipimųsi į teismą, reikalaujant pripažinti šiuos savivaldybės sprendimus negaliojančiais“, – teigia V. Benkunskas.
Jis sieja šią istoriją ir su naujausiu žurnalisto Skirmanto Malinausko vaizdo įrašu, kuriame, anot mero, pateikiamas iliustratyvus pavyzdys, kaip gali veikti tarpininkai ir spekuliantai. V. Benkunskas tikina, kad vieno iš proceso dalyvių pasakojimas leidžia manyti, jog dalis pasirašiusiųjų kreipimusis galėjo iki galo nesuprasti, dėl ko kreipiasi į teismą, ir tapti priedanga tikriesiems interesantams.
„Skirmanto vaizdo įraše pateikiamas vieno iš proceso dalyvių pasakojimas leidžia manyti, kad dalis pasirašiusiųjų galėjo iki galo nesuprasti, dėl ko kreipiasi į teismą, ir tapo priedanga tikriesiems interesantams, siekusiems vilkinti procesą“, – rašo meras.
Procesas „įstrigęs“ trečius metus
Pasak V. Benkunsko, didžiausia problema – žemės grąžinimo proceso užbaigimas dabar sustojęs teismuose, o tai, jo manymu, gali būti susiję būtent su spekuliaciniais interesais.
„Didžiausia problema ta, kad užuot turėję žemės grąžinimo proceso užbaigimą dabar esame įstrigę teismuose“, – teigia jis.
Mero žodžiais, bylos tęsiasi trečius metus ir realiai nejuda į priekį. Todėl V. Benkunskas kreipiasi į teismų institucijas, ragindamas šių bylų „galutinai nepamesti“ ir priimti sprendimus, kurie leistų užbaigti žemės grąžinimo procedūrą Vilniuje.
„Kviečiu mūsų teismų institucijas galutinai nepamesti šių bylų iš savo darbotvarkių ir leisti vienaip ar kitaip užbaigti žemės grąžinimo procedūrą Vilniuje“, – rašo V. Benkunskas.