Šis nusikaltimas įvykdytas 2024 metų gegužę po tarptautinių konkūrų varžybų, vykusių Alytaus rajone esančiame žirgyne „Royal horse resort“.
Kaip pranešė Alytaus apylinkės teismas, raitelis, kurio tapatybė neatskleidžiama, nubaustas vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Nuteistasis įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 50 MGL dydžio (2 500 eurų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Įtarimų sulaukęs jojikas ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė. Tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką – prabangaus žirgyno teritorijoje Alytaus rajone išžaginęs merginą iš Suomijos, su kuria bendradarbiavo žirgų sporte. Be paties nuteistojo visiško kaltės pripažinimo ir išsamių parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tikrai stengėsi sušvelninti padarytos veikos neigiamus padarinius, atlygino didelę dalį nukentėjusiosios prašomos neturtinės žalos.
„Jo elgesys teisme leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis savo veiksmus dabar vertina tikrai kritiškai, suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, padarė reikiamas išvadas. Jis faktinėje šeimoje augina mažametį vaiką, turi dar vieną mažametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą ir juo rūpinasi, dirba, itin teigiamai charakterizuojamas. Ankstesnę teismo paskirtą baudos bausmę įvykdė žymiai anksčiau nei buvo nustatytas jos terminas, tai, teismo vertinimu, rodo, kad paskirtos bausmės jis nevengė“, – rašoma teismo sprendime.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendė, jog realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas vis dėlto aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes bausmė pasiektų iš esmės vieną tikslą – nubaudimą, o baudžiamojoje byloje nustatyta aplinkybių visuma – itin teigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė, nusikalstamos veikos spontaniškumas, tai, kad pati nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu agresyvumu ar žiaurumu, nenaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajai nepadarytas fizinės sveikatos sužalojimas, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant kuo labiau sumažinti nukentėjusiajai padarytos nusikalstamos veikos neigiamas pasekmes, leidžia daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
Be to, atsižvelgiama ir į jau minėtus duomenis apie jo aktyvią profesinę, sportinę veiklą, šeiminius santykius, todėl siektina ir nenutraukti jo šeiminių, socialinių, darbinių ryšių.
Nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą įvertino 300 tūkst. eurų suma, tačiau teismui toks civilinis ieškinys pasirodė gerokai per didelis.
„Priteisiant konkretų neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į realią kaltininko galimybę atlyginti padarytą žalą. Pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, tai yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.
Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, tai neturi būti būdas praturtėti nuteistojo sąskaita. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 300 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė ir nereali atlyginti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, nes net per keliolika metų vidutines pajamas gaunantis, du mažamečius vaikus išlaikantis, kreditinių įsipareigojimų turintis nuteistasis negalėtų tokios sumos sumokėti“, – rašoma teismo pranešime.
Paprastai tokiose bylose priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Šiuo atveju nuteistasis jau savanoriškai atlygino 20 000 eurų, taigi nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti jis jau sumokėjo sumą, bent dvigubai didesnę nei paprastai priteisiama šios kategorijos bylose neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.