Publikacijoje pabrėžiama, kad pagal aptariamą planą Ukraina galėtų įstoti į bloką, tačiau turėtų gerokai mažesnių sprendimų priėmimo galių.
Pasak pareigūnų, pavyzdžiui, Kyjivas tokiu atveju netektų įprastos balsavimo teisės aukščiausiojo lygio vadovų susitikimuose ir ministrų posėdžiuose.
Pasiūlymai, kurie vis dar svarstomi, reiškia, kad Ukraina, po prisijungimo pasiekusi konkrečių tikslų, palaipsniui gautų prieigą prie dalies bloko bendrosios rinkos, žemės ūkio subsidijų ir vidaus plėtros finansavimo.
„Tai radikaliai pakeistų 1993 metais sutartas stojimo taisykles, reikalaujančias, kad šalys laikytųsi įspūdingo skaičiaus Europos Sąjungos taisyklių įvairiose politikos srityse ir prie bloko galėtų prisijungti tik įvykdžiusios visus reikalavimus“, – pažymi „Financial Times“.
„Financial Times“ taip pat cituoja anonimu likusio aukšto rango Europos Sąjungos diplomato komentarą, kuriame jis primena, kad dabartinės taisyklės buvo parengtos daugiau nei prieš 30 metų, todėl ir reikia, kad būtų lankstesnės.
„Tokia proga pasitaiko kartą per visą kartą ir mes turėtume juo pasinaudoti“, – sakė jis.
Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų prie bloko norinčių prisijungti šalių diplomatai sakė, kad ši koncepcija kelia nerimą. Pavyzdžiui, pasigirdo nuogąstavimų, kad toks pasiūlymas neigiamai paveiks bloko stabilumą ateityje. Be to, šis sprendimas, jų nuomone, gali sumažinti narystės vertę ir papiktinti kitas šalis kandidates.
Taip pat neaišku, ar tokia pati galimybė bus pasiūlyta ir kitoms naryste suinteresuotoms valstybėms, pastaraisiais metais padariusioms tik nedidelę pažangą.
Nežinoma ir tai, kaip tai paveiks Europos ekonominės zonos šalis, dalyvaujančias bendrojoje rinkoje be balsavimo teisės, arba kitas Sąjungai nepriklausančias, bet artimas šalis partneres.