Italijos premjerė Giorgia Meloni sekmadienį klaida pavadino JAV lyderio D. Trumpo grasinimą įvesti muitus tiems, kas prieštaraus jo planui užimti Grenlandiją, ir pridūrė, kad ji jau išsakė prezidentui savo nuomonę.
„Manau, kad naujų sankcijų įvedimas šiandien būtų klaida“, – ministrė pirmininkė sakė žurnalistams jos kelionės į Seulą metu.
„Prieš kelias valandas kalbėjausi su D. Trumpu ir išreiškiau jam savo nuomonę. Taip pat šnekėjau su NATO generaliniu sekretoriumi, kuris patvirtino, kad NATO pradeda dirbti šiuo klausimu“, – pridūrė G. Meloni.
D. Trumpo sąjungininke Europoje laikoma G. Meloni, tiesa, konflikto labai nesureikšmino. Ji žurnalistams sakė, kad, kalbant apie šią autonominę Arkties salą, priklausančią Danijai, tarp Europos ir JAV „iškilo susikalbėjimo ir komunikacijos problema“.
Iš JK premjero – retas priekaištas
Bet dabar toks K. Starmerio nusistatymas patyrė didesnį sukrėtimą nei kada nors anksčiau, rašo BBC.
Jungtinės Karalystės premjeras nuo pat pradžių aiškiai davė suprasti, kad, jo šalies nuomone, sprendimą dėl Grenlandijos turi priimti būtent jos ir Danijos gyventojai.
Šioje situacijoje jį palaikė net politiniai oponentai, be to, panašias nuostatas išgirdome iš daugelio sąjungininkų Europoje.
K. Starmeris savaitgalį savo pozicijos laikėsi tvirtai. JAV prezidento grasinimą įvesti muitus savo sąjungininkams K. Starmeris pavadino „visiškai neteisingu“.
„Mūsų pozicija dėl Grenlandijos yra labai aiški: ji yra Danijos Karalystės dalis, o jos ateitis yra grenlandiečių ir danų rankose“, – sakoma jo pareiškime.
„Taip pat aiškiai pasakėme, kad Arkties saugumas yra visos NATO reikalas. Todėl sąjungininkai turėtų visi kartu imtis daugiau priemonių dėl Rusijos keliamos grėsmės įvairiose Arkties dalyse. Būtų visiškai neteisinga pritaikyti tarifus sąjungininkams už tai, kad jie siekia kolektyvinio NATO narių saugumo. Mes, be abejo, dėl to tiesiogiai kreipsimės į JAV administraciją“, – Jungtinės Karalystės premjeras tęsė toliau.
Toks pareiškimas yra žinia D. Trumpui, kad Jungtinė Karalystė yra pasiruošusi atlikti savo vaidmenį, panašiai kaip ir Ukrainos atveju, kai Europos valstybės prisiėmė didesnę finansinę atsakomybę.
Visgi toks viešas premjero priekaištas Jungtinių Valstijų prezidentui yra retas dalykas. Tad netrukus laukia svarbus „ypatingųjų santykių“ išbandymas.
Rengiamos atsakomosios priemonės
Europa rengia atsakomąsias priemones, skirtas atremti JAV prezidento D. Trumpo šantažą, pirmadienį pareiškė Vokietijos vicekancleris Larsas Klingbeilas.
„Mes neleisime, kad mus šantažuotų“, – Berlyne vykusioje bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos ekonomikos ministru Rolandu Lescure sakė L. Klingbeilas.
„Europa duos vieningą, aiškų atsaką, ir dabar mes kartu su savo partneriais europiečiais rengiame atsakomąsias priemones“, – pažymėjo jis.
D. Trumpas pagrasino taikyti 25 proc. importo muitus į JAV įvežamoms prekėms iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos, nes jos priešinasi jo planams užimti Grenlandiją. Keletas Europos lyderių šiuos grasinimus pasmerkė ir pavadino juos nepriimtinais.
Grenlandija yra autonominė Danijos teritorija.
D. Trumpas primygtinai tvirtina, kad JAV reikia strateginėje vietoje išsidėsčiusios Grenlandijos, ir yra sukritikavęs Daniją, jog ši nesiima pakankamai veiksmų, kad užtikrintų jos saugumą. JAV prezidentas šį argumentą pasitelkė nepaisant to, kad Grenlandija, kaip Danijos dalis, patenka po NATO saugumo skėčiu.