Prieš metus į namą netoli Varėnos įsikėlusi Genutė vieną šaltą žiemos rytą pastebėjo, kad vonios kambaryje dingo vanduo.
„Virtuvėje viskas veikė – iš čiaupo bėgo vanduo, spaudimas normalus. O vonioje nei duše, nei kriauklėje, nei tualete vandens nebuvo, – pasakojo moteris. – Pasiklausinėjau kaimynų, ar visur taip, bet visi kiti vandenį turėjo – tik pas mus buvo dingęs ir tik vonioje.“
Pasak jos, kadangi aplinkiniai gyventojai naudojasi tuo pačiu vandens gręžiniu, buvo aišku, kad problema – jų namuose, nors jokių avarijos pėdsakų ir nesimatė.
Skubiai iškviestas santechnikas nepaguodė. Išsiaiškinęs, kad vanduo užšalo vonios kambario sienoje esančiuose vamzdžiuose, jis pasiūlė porą išeičių: arba ardyti apdailą, numušinėti plyteles, kol bus įmanoma pasiekti vamzdžius, ir tada mėginti juos atšildyti, arba… laukti pavasario.
„Ir pati apšalau, – sakė Genutė. – Iki pavasario – dar du mėnesiai! Tai kaip reikės gyvent?“
Tiesa, tąkart Genutės problemos neliko savaime: pasak jos, visa laimė, kad saulė dieną šviečia kaip tik į tą sieną.
„Matyt, tiek ir tereikėjo – buvome palikę atsuktus čiaupus ir pradėjo bėgti vanduo“, – sakė ji.
„Delfi Būstas“ pasiteiravo specialistų, ar name arba bute užšalus vamzdžiams belieka laukti pavasario. Įmonės „Vaicikausta“ vadovas santechnikas Donatas Vaicikauskas sako, kad tai – ne ypač dažna gyventojų problema, tačiau tokių atvejų išties nutinka – šiemet jis jau sulaukė trijų pagalbos prašymų.
Jo tikinimu, dažniausiai užšąla ne po žeme esantys vamzdžiai, o tie, kurie sumontuoti sienose, ypač senesniuose namuose.
„Sienos būna mažai apšildytos. Jei namai rąstiniai, sienos tiesiog peršąla ir užšąla ne po žeme, o jose, viduje esantys vamzdžiai“, – sakė jis ir pabrėžė, kad problemos sprendimas priklauso nuo konkretaus atvejo – kurioje vietoje yra vamzdžiai, kaip jie sumontuoti, kur užšalo.
„Jei vamzdžiai pasiekiami, nepaslėpti, yra galimybė panaudoti šildomą kabelį ir atšildyti vamzdžius. Tačiau jei paslėpti po apdaila, yra sienose, ir neaišku, kurioje vietoje užšalo, išties gali likti tik dvi išeitys – keisti vamzdyną arba laukti atšilimo. Ir vienu, ir kitu atveju sprendimas neidealus ir brangiai kainuoja“, – sakė specialistas.
Jo tikinimu, dėl šiltesnių pastarųjų metų žiemų gyventojai atsipalaidavo, dėl daug ko nebesuka galvos, nors žinant, kad gali būti bėdų, prieš šaltąjį sezoną reikėtų pasiruošti, pavyzdžiui, apšiltinti sieną, kurioje vamzdžiai peršąla.
Svarbu – tinkamas įrengimas
„Vilniaus vandenų“ ekspertai pabrėžia, kad centralizuoti vandentiekio tinklai yra įrengiami žemiau įšalo ribos, taip eliminuojant užšalimo atvejų galimybę, tad užšalusių vamzdžių problemos yra susijusios su pastatų vidaus sistemomis.
„Esant stipriems ir užsitęsusiems šalčiams, atvejų, kai užšąla pastatų vidaus sistemų vamzdžiai, pasitaiko kasmet. Paprastai užšąla nešildomuose rūsiuose, sandėliukuose, lauko sienomis einantys ar nešildomo ir nenaudojamo būsto vamzdžiai“, – teigiama komentare.
Pabrėžiama, kad dažniausiai užšąla nešildomų patalpų, nepakankamai izoliuoti vamzdžiai, kai per plyšius patenka šaltas oras, o vamzdžiuose ilgą laiką stovi vanduo. Tai ypač būdinga nešildomiems tuštiems būstams, sodo nameliams ir senesnės statybos pastatams.
Nedarykite šių klaidų
Pasak ekspertų, viena didžiausių klaidų – bandymas šildyti vamzdžius atvira liepsna ar degikliais. Tai pavojinga ir gali baigtis gaisru ar vamzdžio pažeidimu. Taip pat nerekomenduojama vamzdžių staigiai kaitinti verdančiu vandeniu arba daužyti užšalusių vietų mechaniniu būdu.
Vamzdžius rekomenduojama atšildyti palaipsniui, naudojant šiltą vandenį, plaukų džiovintuvą ar šildytuvą, be to, prieš tai užsukus vandens tiekimą. Kadangi viskas priklauso nuo vamzdyno medžiagos ir būklės, saugiausia – kreiptis į pastato administratorių arba kvalifikuotą santechniką.
Palikite tekantį vandenį
„Jei patalpos nešildomos, svarbiausia pasirūpinti vamzdžių izoliacija, užsandarinti angas, palaikyti minimalią teigiamą temperatūrą. Jei būstas nenaudojamas, prieš žiemą reikia išleisti vandenį iš vidaus tinklų. Esant dideliems šalčiams gali padėti sprendimas leisti vandeniui labai silpnai tekėti, nes judantis vanduo rečiau užšąla“, – patarė „Vilniaus vandenų“ ekspertai.