Anot NOAA, tiesiai į Žemę atsukta teigiamo poliariškumo Saulės vainiko skylė, esanti pačiame Saulės centre. Pašvaistės aktyvumo indeksas (Kp) pastaruoju metu svyruoja apie 6-7 iš 9 galimų.
Remiantis „SpaceWeaher“ duomenimis, ketvirtadienį ir artimiausiomis dienomis Žemę gali pasiekti X kategorijos žybsniai, kurie tikėtini itin aktyviose Saulės dėmėse (4232 ir 4236).
„SpaceWeather“ duomenimis, itin stiprus geomagnetinis aktyvumas tęsiasi jau tris paras. Prognozuojama, kad ji truks dar mažiausiai parą.
Geomagnetinių audrų metu naktimis galima išvysti ir Šiaurės pašvaistes. Pastarosiomis dienomis jos buvo matomos ir Lietuvoje.
Geomagnetinės audros stiprumas pagal NOAA skirstomas nuo G1 (silpnos) iki G5 (ekstremalios). Stiprios geomagnetinės audros metu gali kilti elektros perdavimo, radijo ir palydovinio ryšio sutrikimų. Medikai ragina audros metu pasaugoti save ir perspėti artimuosius, nes gali paūmėti įvairios sveikatos problemos.
Kaip teigia NOAA, G5 klasės geomagnetinė audra Žemėje sukeltų itin didelės žalos elektronikos ir ryšio priemonėms, o orbitoje – ir palydoviniams įrenginiams. Geomagnetinės audros metu dažniausiai susiformuoja vadinamosios Šiaurės (poliarinės) pašvaistės. Pastaruosius kelerius metus po stipresnių vainikinės masės išsiveržimų Šiaurės pašvaistės neretai matomos ir Lietuvoje.