Savo asmeninėje socialinių tinklų paskyroje psichologė pasisakė apie Ukrainą. Moteris išreiškė savo nuomonę, kad turi prieštaringų jausmų Ukrainai dėl kelių asmeninių patirčių.
Specialistė teigė, kad iš Ukrainos atvykę žmonės atima verslus, peržengia ribas kalbėdami apie savo teises ir poziciją. Taip pat psichologės teigimu, jos prieštaringi jausmai šiai tautai prasidėjo dar tada, kai viena ukrainietė moteris sugriovė jos santykius.
Minėta psichologė taip pat pasidalino Ukrainos pirmosios ponios, Olenos Zelenskos nuotrauka, kai ši šeštadienio vakarą su vyru atvyko vizito į Lietuvą.
Psichologė prie nuotraukos pakomentavo pirmosios ponios išvaizdą, nurodydama, kad ši yra pastambėjusi, putliais žandais, dėl to neatrodo, kaip labai vargstanti ir išgyvenanti sunkų etapą.
V. Zelenskis (Paulius Peleckis/ BNS nuotr.)” class=”articlePhoto”> 
Psichologės pasisakymai iššaukė žmonių pyktį
Tokie specialistės pasisakymai neliko nepastebėti – žmonės ėmė aktyviai diskutuoti apie jos kompetencijas ir kelti klausimus apie profesinę etiką.
„O Dievai, kaip baisu, jokio adekvatumo, o „psichologė“, – socialiniuose tinkluose rašė moteris.
„Kaip žmogus, viešai viską vertinantis iš savo asmeninės patirties ir darantis plačias išvadas apie kitus, vis dar gali turėti 18,5 tūkst. sekėjų? Kyla klausimas, kaip toks požiūris suderinamas su psichologo profesija ir darbu su žmonėmis“, – nurodo internautai.
„Labai tikiuosi, kad kaip iš „psichologės“ licenzija bus atimta. Koks neprofesionalumas, bukumas netgi pasakyčiau. Komentavimas išvaizdos? Rimtai? Vargšas vyras neveltui pabėgo pas ukrainietę. Ana gal nelesė smegenų. Dažnai kažkaip pastebiu, kai tokie žmones neturinčios suvokimo apie politika, apie karą, apie šalių santykius pradeda apie tai kalbėt“, – antrina komentatorė.
„Čia jau ne psichologija, o labiau emocinė iškrova ir asmeninių nuoskaudų projekcija. O išvaizdos vertinimas karo kontekste pasako daugiau apie vertinantįjį nei apie vertinamąjį. Norėjo pažeminti, bet rezultatas gavosi priešingas“, – komentuoja gyventoja.
Psichologas įvertino tokius pasisakymus ir jų rizikas
Psichologas Edvardas Šidlauskas nurodo, kad žvelgiant iš šono, tokia komunikacija gali atrodyti trikdanti ar net neprofesionali, ypač žmonėms, kurie emocionaliai išgyvena šiandienos geopolitinius procesus, tačiau šiuo atveju yra kritiškai svarbu atskirti asmeninį žmogaus balsą nuo profesinio.
„Šiuo atveju matome visiškai asmeninę nuomonę, kurioje dominuoja nuoskauda ir kartėlis. Psichologė nesiremia teorijomis, netaiko profesinės terminijos ar diagnozių. Tai prisideda prie psichologo, kaip „neklystančio autoriteto“, statuso sutirpdymo, bet kartu tai atliepia postmodernius kultūros procesus ir logocentrizmo kritiką.
Toks pasisakymas veikia kaip savotiškas marketingo elementas: vienus, turinčius panašias nuoskaudas, tai pritrauks dėl demonstruojamo autentiškumo, kitus – ypač nesutampančių politinių pažiūrų – atstums“, – nurodo E. Šidlauskas.
Daugelis žmonių pradėjo kelti klausimus apie psichologės kompetenciją. Psichologas E. Šidlauskas aiškina, kad vertinant šią situaciją per profesinę prizmę, viskas priklauso nuo to, kokią santykio paradigmą specialistas išpažįsta.
„Psichoterapijoje skiriame hierarchinę ir horizontalią prieigas:
Hierarchinėje paradigmoje, kuri remiasi specialisto autoritetu ir nešališkumu, toks emocinis proveržis būtų laikomas profesiniu silpnumu ar neprofesionalumu.
Horizontalioje (demokratinėje) paradigmoje, kurioje vertinamas terapeuto atvirumas ir žmogiškumas, toks pasisakymas gali būti traktuojamas kaip radikalus autentiškumas. Pavyzdžiui, egzistencinės krypties atstovui toks „žmogiškas veidas“ su visomis savo silpnybėmis gali atrodyti natūraliai.
Tad kompetencijos klausimas čia tampa diskusija apie tai, ar psichologas privalo būti „sterilus“ profesionalas, ar jis turi teisę būti pažeidžiamu, klystančiu ir subjektyviu žmogumi“, – teigia jis.
Įvertino, kaip tai atsilieps psichologės darbui ir pasitikėjimui
Anot E. Šidlausko, šiuo atveju psichologė greičiausiai susidurs su tam tikru pasitikėjimo kritimu. Tačiau tuo pat metu, daliai visuomenės toks atviras psichologės pareiškimas kaip tik gali būti kaip traukos būdas, jie jai lengviau atsivers ir pasitikės.
„Klientas, ieškantis direktyvaus, autoritetingo ir emociškai neutralaus saugumo, tokiu specialistu pasitikėti nebegalės – jam tai atrodys kaip stabilumo trūkumas.
Tačiau paradoksalu, bet daliai visuomenės toks „atviras žmogiškumas“ gali padėti lengviau atsiverti, nes jie pajunta, kad šalia sėdi toks pats žmogus su savo traumomis ir nuoskaudomis.
Ar tai pakenks? Profesine prasme tai susiaurina auditoriją. Tai rizikingas žingsnis, nes specialistas tampa nebe universalus, o „poliarizuotas“. Tai gali tapti kliūtimi dirbant su žmonėmis, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo minimų procesų, nes terapinis saugumas tokiame santykyje būtų sunkiai pasiekiamas“, – pasakoja E. Šidlauskas.