Kaip 15min sakė Kauno apygardos teismo atstovė Vija Kudzienė, buvusio politiko prašymas išleisti jį į laisvę anksčiau laiko buvo atmestas.
Teismas informavo, kad įvertino nuteistojo argumentus, prokuroro atsiliepimą, bylos medžiagą bei duomenis apie nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau konstatavo, jog paleisti lygtinai nuteistuosius, kurių rizika žema ar kurie padarė akivaizdžią pažangą yra teismo „teisė, bet ne pareiga“. Taip pat būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir prognozuoti, ar asmuo, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
„Teismas konstatavo, kad nors E. Masiulio elgesyje bausmės atlikimo metu matomi teigiami aspektai (įsitraukimas į užimtumo ir resocializacijos veiklas, vidaus tvarkos laikymasis, nuobaudų nebuvimas, skatinimai), tačiau tai savaime nereiškia, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankamai akivaizdi ir įtikinanti“, – konstatavo teismas.
Teismas pažymėjo, jog atlikto socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad E. Masiuliui vis dar išlieka reikšmingi veiksniai, didinantys riziką pakartotinai nusikalsti.
„Pirmiausia tai susiję su jo mąstymu ir elgesiu – gebėjimu atpažinti problemas, priimti sprendimus ir įvertinti pasekmes. Pats nuteistasis pripažino, kad nusikaltimus lėmė tų pačių klaidų kartojimas, neapgalvotas elgesys ir trumpalaikės finansinės naudos siekimas, negalvojant apie pasekmes“, – informavo teismas.
Be kita ko, atkreiptas dėmesys, kad vis dar aktualus veiksnys E.Masiulio atveju yra ir jo gyvenimo stilius bei aplinka: nors įkalinimo įstaigoje šis veiksnys laikomas kontroliuojamu, teismas pažymi, kad tai dar nereiškia, jog nuteistasis gebės jį suvaldyti laisvėje, „ypač turint omenyje, kad anksčiau jis, būdamas brandus ir užėmęs įtakingas pareigas, pasidavė korupciniams ryšiams“.
Vertinant nuteistojo nuostatas, atsižvelgta į tai, kad nors jis bausmės atlikimo metu elgiasi tvarkingai ir deklaruoja teigiamą požiūrį į įstatymus, geras elgesys įkalinimo metu „yra kiekvieno nuteistojo pareiga“. Taip pat išvadoje pažymėta, kad nuteistasis kaltę pripažino ne iš karto – bylos nagrinėjimo metu ją neigė.
Sprendimas įsiteisėja iškart ir nebegali būti skundžiamas.
Dar gruodžio pabaigoje E.Masiulio prašymą taikyti lygtinį paleidimą buvo atmetęs ir Kauno apylinkės teismas.
Tuomet teismas konstatavo, kad buvusio politiko padaryta pažanga nėra tokia akivaizdi, jog leistų konstatuoti, kad E. Masiulis nenusikals paleistas į laisvę.
Vis dėlto Lygtinio paleidimo komisija E. Masiulį siūlė paleisti anksčiau laiko, nes jis nuteistas pirmą kartą, jau atliko dvejus metus laisvės atėmimo ir nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, bet su tuo nesutiko prokuratūra, prašiusi atmesti komisijos nutarimą.
Ekspolitikas kalinamas nuo 2023-iųjų lapkričio, kai Lietuvos apeliacinis teismas pripažino jį kaltu korupcijos byloje. E. Masiulis atlieka pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmę, jos terminas sueina 2029 metų gegužės pabaigoje.
E.Masiulis nuteistas už tai, kad paėmė kyšį iš byloje kaltu taip pat pripažinto verslininko Raimondo Kurlianskio už veikimą „MG grupės“ interesais. Kyšio suma teismas pripažino daugiau nei 240 tūkst. eurų, kuriuos konfiskavo iš E. Masiulio.
Realus laisvės atėmimas byloje skirtas ir Raimondui Kurlianskui bei kitam buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui. Jie atlieka atitinkamai pusšeštų ir ketverių metų trijų mėnesių įkalinimo bausmes.
V. Gapšio skundą dėl jam netaikyto lygtinio paleidimo pirmosios instancijos Kauno apylinkės teismas atmetė gruodžio 12-ąją, tai buvo antras jo bandymas išeiti į laisvę anksčiau laiko.
Lygtinio paleidimo komisija taip pat nesutiko paleisti anksčiau laiko ir R.Kurlianskio – jis sprendimą buvo apskundęs, tačiau skundą Kauno apylinkės teismas sausio viduryje taip pat atmetė. Jam dar liko galimybė skųsti sprendimą Kauno apygardos teismui.
Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuo keturių iki dešimties metų laisvės atėmimą atliekantys nuteistieji gali būti lygtinai paleisti, kai atlieka pusę jiems paskirto laisvės atėmimo.
Jei nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, šis terminas gali būti trumpinamas dar iki devynių mėnesių.
Šioje korupcijos byloje taip pat nuteisti buvę parlamentarai Šarūnas Gustainis ir Gintaras Steponavičius bei trys juridiniai asmenys – Liberalų sąjūdis, Darbo partija ir „MG grupė“, jiems skirtos piniginės baudos.