„Potvynio grėsmė tikrai yra. Pastaruosius metus esame atpratę nuo rimtesnių žiemų. Šiais metais žiema nepagailėjo nei sniego, nei ledo reiškinių. Šalies upėse daug kur stebimas susigrūdęs ledas, kas lėmė staigesnį vandens lygio kilimą. Kai kur upės jau išsiliejo iš krantų, nespėjus joms užšalti. Kadangi ledo sangrūdos yra sunkiai prognozuojamas reiškinys, jų, o taip pat ir staigaus vandens lygio kilimo galima tikėtis bet kur. Šiuo metu viena iš pavojingesnių vietų yra ties Radikių gyvenviete (šalia Neries), ne išimtis ir Nemuno delta (išsiliejimai ten būna kasmet)“, – naujienų portalui Lrytas tvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Lina Žigaitė-Giedrienė.
Tarnybos ekspertė įspėja, kuriose Lietuvos upių vietose stebimas pavojingai pakilęs ar ant rizikingos ribos svyruojantis vandens lygis.
„Vandens lygiai daugelyje Lietuvos upių šiuo metu yra žemesni už vidutinį daugiametį sausio mėnesio vandens lygį, ypač Vakarų, Šiaurės Lietuvoje. Tačiau kai kur svyruoja ir aukščiau vidurkio, Pvz.: Neryje ties Vilniumi vandens lygis šiuo metu siekia 419 cm, o tai yra 135 cm aukščiau vidutinės sausio reikšmės, yra užlieta priekrantė. Nepaisant to, kol kas nė vienoje upėje pavojingų lygių nestebima“, – ramina ekspertė.
Prieš prognozuojamą grįžtantį didelį šaltį yra tikimybė, kad potvynis gali kilti ir be šiltesnių orų.
„Didėlės įtakos turi besigrūdantis ledas. Iki dabar dar kai kuriuose upių ruožuose dar nėra susidariusi ištisinė ledo danga. Taigi, šąlant ir toliau formuosis ledo reiškiniai, o su jais ir toliau išlieka sangrūdų tikimybė. Taigi, atsipalaiduoti ir per šalčius neverta“, – neatsipalaiduoti pataria L. Žigaitė-Giedrienė.
Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė paaiškino, kas lemia potvynio mastą ir ar išties yra sąlygos didelei stichijai.
„Potvynio mastas priklauso nuo daugelio veiksnių tai: sniego dangos storis (kuo daugiau sniego upės baseine, tuo daugiau vandens jame), dirvožemio įšalo, dirvožemio drėgmės, ledo reiškinių, sniego tirpimo intensyvumo, oro temperatūros sniego tirpimo metu, kritulių. Ne ką mažiau svarbios ir klimatinės sąlygos, reljefas, baseino miškingumas ir ežeringumas.
Remiantis šios dienos duomenimis, manoma, kad potvynis bus didesnis nei vidutinis. Turime ir sniego, ir ganėtinai daug ledo. Aišku, kaip minėjau, labai daug įtakos potvynio mastui turi ir kiti veiksniai, taigi svarbiausia šiuo metu neatsipalaiduoti ir tinkamai pasiruošti“, – perspėja specialistė.