Leidinys pažymi, kad Vakarų karių dislokavimas Ukrainoje ir įsipareigojimai imtis veiksmų naujos Rusijos invazijos atveju būtų naudingi tokio plano komponentai. Tačiau ilgalaikis atgrasymas turi būti grindžiamas pačios Ukrainos koviniais pajėgumais ir technologiniu pažangumu gynybos srityje:
„Kyjivui reikia partnerių paramos programos, kuri apjungtų didelius pagalbos paketus, investicijas, įsigijimus, žvalgybos bendradarbiavimą ir mokymų kanalus kaip dalį didesnio plano stiprinti karinę ir pramoninę bazę – idealiu atveju, bent penkerių metų trukmės iniciatyvos,“ – rašoma straipsnyje.
„Shutterstock“ nuotr./Karas Ukrainoje
Tuo pat metu autorius pažymi, kad Ukrainos perginklavimas kainuos brangiai, o Europa vis dar nesugeba užsitikrinti reikalingų resursų ilgalaikiam planavimui. Alternatyva, kai Ukrainos kariuomenė veikia nuolatiniame išlikimo režime, vis tiek kainuos kur kas daugiau.
Nei Europa, nei JAV neparodė noro kariauti jos pusėje
„Foreign Affairs“ pažymi, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios dalyvauti saugumo struktūroje Ukrainai, kuri apimtų tiek Europoje vadovaujamų karių dislokavimą, tiek vadinamąsias 5-ojo straipsnio garantijas. Tačiau net ir dalyvaujant JAV, Europos garantijų patikimumas išliks abejotinas.
Šiandien bet kuris galimas agresorius supranta, kad užpuolus JAV sutartinį sąjungininką, amerikiečiai atsakys kariniu veiksmu. Tačiau Ukrainos atveju nei Europa, nei JAV neparodė noro kariauti jos pusėje. Be to, nuo 2022 m. jos ne kartą pabrėžė, kad jų politika nukreipta į tiesioginio karo su Rusija išvengimą.
D.Trumpo nenuspėjamumas tik dar labiau didina šią nežinią, rašo autorius. Be to, jo požiūris į Rusiją ir didėjanti įtampa transatlantiniuose santykiuose, įskaitant jo grasinimus dėl Grenlandijos, dar labiau prisideda prie nerimo:
„Net jei Trumpas teoriškai sutiktų remti Ukrainą, niekas jam netrukdytų sulaužyti savo pažado Rusijos atakos atveju. Jis galėtų lengvai paskelbti susitarimą negaliojančiu, pakartodamas dažnai kartotą teiginį, kad būtent Ukraina provokavo Rusijos agresiją.“
AP/ „Scanpix“/Donaldas Trumpas
Atsižvelgiant į tai, Europa ir Ukraina pasiūlė, kad Jungtinės Valstijos vadovautų ugnies nutraukimo stebėjimo ir tikrinimo mechanizmui. Kyjivas taip pat prašo JAV Kongreso įteisinti suteiktas garantijas įstatymu. Tačiau net ir Kongresui pritarus, garantijų įgyvendinimas vis tiek priklausys nuo prezidento užgaidų, priduria autorius. Pasak jo, Trumpo priešiškumas Europai ir jos saugumo bei ekonominiams interesams yra viena iš pagrindinių jo užsienio politikos bruožų, ir atrodo, kad tai tik stiprėja.
Kokias problemas turi išspręsti Ukraina?
Kad bet kokia ilgalaikė perginklavimo strategija būtų veiksminga, Ukraina pirmiausia turi išspręsti vidines problemas, rašoma leidinyje. Tai ypač apima personalo trūkumą.
„Ukrainos gebėjimą verbuoti, apmokyti, rotuoti ir išlaikyti karius išsekino nualinimo karo pobūdis, išryškinęs, kaip sunku kurti tvarią ir atsparią gynybą vykstant kovoms. Kelių metų planavimo sistema, kuri aiškiai susietų Ukrainos karinę viziją su realiais finansavimo šaltiniais, padėtų šaliai pradėti kurti infrastruktūrą, reikalingą karių rezervui formuoti,“ – sakoma straipsnyje.
Tuo pačiu metu daugiatautis karių dislokavimas turėtų būti saugumo architektūros elementas, stiprinantis, bet nepakeičiantis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų.
Pinigų klausimas: kiek reikės Ukrainai?
„The Economist“ skaičiavimais, Ukrainai reikės maždaug 390 mlrd. JAV dolerių biudžetinei paramai ir karinei pagalbai laikotarpiu nuo 2026 iki 2029 metų. Iš šios sumos apie 50 mlrd. dolerių per metus reikės Kyjivo biudžeto deficitui padengti.
„Kad pasiektų šį skaičių, Europos NATO narės turėtų maždaug padvigubinti savo dabartinę paramą Ukrainai – nuo maždaug 0,2proc. BVP iki apie 0,4 proc. Tai gali būti sunku vykdant griežtą biudžetų politiką, bet alternatyva – Ukrainos kovinės galios silpnėjimas – padarytų likusią Europą daug labiau pažeidžiamą,“ – pažymi leidinys.
Andrijus Sybiha / SERGEI SUPINSKY / AFP
Primename, kad Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad Kyjivas tikisi pasirašyti 20 punktų taikos planą, jei jis bus suderintas.
Ministro teigimu, tai bus dvišaliai dokumentai. Jie bus pasirašyti tarp Jungtinių Valstijų ir Ukrainos bei tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos.
Jis pridūrė, kad Amerikos karių Ukrainoje nebus, tačiau kai kurie Europos partneriai jau patvirtino savo karių kontingentus.