Tyrėjai padarė išvadą, kad vyresnio amžiaus žmonės, valgantys mėsą, turi didesnę galimybę sulaukti šimto metų nei vegetarai ar veganai, rašo Daily Mail.
Remiantis didelio masto Kinijoje atliktu tyrimu, publikuotu The American Journal of Clinical Nutrition, žmonės, kurie valgo mėsą, iš tiesų dažniau sulaukia 100 metų nei tie, kurie laikosi išskirtinai augalinės mitybos.
Pažymima, kad net atsižvelgus į tokius veiksnius kaip fizinis aktyvumas ar rūkymas, žmonės, atsisakę mėsos, turėjo 19 proc. mažesnę tikimybę sulaukti 100 metų, palyginti su visavalgiu besilaikančiais asmenimis.
Ryškiausia ši tendencija buvo tarp veganų – jų galimybės sulaukti šimto metų buvo net 29 proc. mažesnės.
Vegetarai, kurie vis dar vartoja kiaušinius ir pieno produktus, pasiekė kiek geresnių rezultatų, tačiau jų tikimybė vis tiek buvo 14 proc. mažesnė nei mėsą valgančių žmonių. Net ir populiari pesketarinė mityba, į kurią įeina žuvis, taip pat buvo siejama su mažesne tikimybe sulaukti 100 metų.
Tyrėjai mano, kad tokie reikšmingi skirtumai gali būti paaiškinami tuo, jog vyresnio amžiaus žmonėms reikia daugiau maistinių medžiagų, nei gali suteikti griežta vegetarinė mityba.
„Mūsų tyrimas rodo, kad 80 metų ir vyresniems žmonėms mityba, apimanti tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės produktus, gali būti palankesnė ilgaamžiškumui nei griežta vegetarinė dieta, ypač tiems, kurie turi per mažą kūno svorį“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius dr. Xiang Gao iš Fudano universiteto.
Kaip buvo atliktas tyrimas
Mokslininkai analizavo 5 203 dalyvių, kuriems 1998 m. tyrimo pradžioje buvo 80 metų ar daugiau, duomenis. Iš jų 1 495 sulaukė 100 metų, o 3 744 mirė anksčiau.
Taikydami statistinius metodus, tyrėjai įvertino, kaip mityba veikė tikimybę sulaukti šimto metų. Apskritai dalyviai, kurie viso tyrimo metu valgė mėsą, dažniau tapo ilgaamžiais.
Tuo pat metu pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog norint gyventi ilgiau reikėtų pereiti prie išskirtinai mėsinės dietos. Tarp atskirų maisto grupių didžiausią teigiamą poveikį ilgaamžiškumui turėjo kasdienis daržovių vartojimas. Tie, kurie valgė daržoves kasdien, turėjo net 84 proc. didesnę tikimybę sulaukti 100 metų nei tie, kurie to nedarė.
Mityba skirtingai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo trukmę
Vis dėlto tyrėjai nustatė, kad mitybos poveikis vyresnių žmonių gyvenimo trukmei nėra vienodas.
Tačiau per mažą kūno svorį turintiems žmonėms kasdienis mėsos vartojimas buvo siejamas su 44 proc. didesne tikimybe sulaukti 100 metų, rašo „Unian“.
Subalansuota mityba prisideda prie ilgaamžiškumo
„Subalansuota mityba, derinanti gyvūninės ir augalinės kilmės produktus, gali geriau skatinti ilgaamžiškumą tarp vyresnio amžiaus žmonių, turinčių per mažą kūno svorį“, – teigė dr. Gao.
Nors mėsos vartojimo mažinimas turi tam tikrų sveikatai naudingų savybių, kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms šią naudą gali nusverti maistinių medžiagų trūkumo rizika, rašoma straipsnyje. Nors vegetarinė mityba siejama su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata, mokslininkai pabrėžia, kad vyresniems nei 80 metų žmonėms dažnas per mažas kūno svoris gali padaryti pernelyg griežtą mitybą pavojingą.
„Mūsų rezultatai pabrėžia subalansuotos, gyvūninės ir augalinės kilmės produktus apimančios mitybos svarbą sveikam ilgaamžiškumui. Reikalingi tolesni vyresnio amžiaus žmonių tyrimai, kad būtų galima parengti mitybos rekomendacijas šiai augančiai visuomenės grupei“, – apibendrino tyrėjai.