Vasarį startuos nemokamas investavimo žaidimas „IN.“, registracija jau prasidėjo. Žaidime reikės savo investiciniame virtualiame portfelyje turėti bent 3 Baltijos biržos akcijas iš Oficialaus sąrašo, supažindiname su ja.
Šiuo metu vietinėje biržoje prekiaujama 69 įmonių akcijomis: 31 Oficialiajame sąraše, 18 Papildomame sąraše, 20 „First North“ sąraše.
A. Jacikevičiaus teigimu, bendra biržoje listinguojamų akcijų kapitalizacija siekia apie 11,6 mlrd. Eur, vidutinė vienos dienos akcijų apyvarta yra apie 2 mln. Eur.
Vidutinį Baltijos akcijų (19-os) kainų pokyčio rezultatą atspindi skaičiuojamas indeksas: „OMX Baltic Benchmark Index“.
Taip pat rekomenduojame:
„Per 2025 m. indekso reikšmė išaugo 25%, o per 10 metų jis padidėjo 177% (vidutiniškai po 10,7% per metus). Labai neblogas rezultatas“, – vertina fondų valdytojas.
Platesnis kontekstas
Žvelgiant į platesnį kontekstą matyti, kad situacija akcijų rinkose sėkminga ir kitur.
Trejus metus tęsiasi dabartinė bulių rinka, oficialiai prasidėjusi 2022 m. spalio 12 d.
„Nuo to laiko Lietuvos bendrovių akcijos pabrango 57%, kas reiškia, kad per metus vidutiniškai apie 20%. Labai geras rezultatas. Tačiau kitos rinkos į priekį bėgo dar sparčiau ir mes gana stipriai atsilikome nuo Rumunijos, Vengrijos, Slovėnijos, Lenkijos, Čekijos“, – vardija A. Jacikevičius.
Nors šiemet atsilikimo tempas kiek sulėtėjo, geopolitinė situacija, agresorės Rusijos artumas, stiprus kilimas pasaulinėse rinkose, nestabili vietinė makroekonominė aplinka, aukšto pajamingumo obligacijų konkurencija, skirtingi vietos bendrovių rezultatai buvo priežastys, kodėl Lietuva, Latvija, Estija ir bendrai Baltijos akcijos atsiliko nuo mūsų regiono.
.png)
Labiausiai brangusios akcijos
Žiūrint į pavienių likvidžiausių Baltijos biržos akcijų augimus, matyti, kad įmonėms pernai sekėsi neblogai.
Daugiausia pabrango „KN Energies“, „Akola Group“, „Merko Ehitus“ akcijos. Jų augimai ženkliai lenkė bendrą indekso rezultatą. Atpigo vienintelio „Novaturo“ akcijos.
.png)
A. Jacikevičius pažymėjo, kad kitaip nei investuojant į kolektyvinio investavimo instrumentus, kaip ETF, renkantis pavienių bendrovių akcijas nuobodi, nuosekli, gili investuojamo objekto analizė yra bene svarbiausias dalykas.
„Man labai patinka pasakymas, kad investicijai į vieną akciją reikia skirti maždaug tiek pat laiko, kiek skirtumėte pirkdami naudotą automobilį. Suprantate, kiek laiko užtrunka skelbimų paieška, automobilio apžiūra, pasitarimas su ekspertais ir t.t.“, – paralelę veda fondų valdytojas.
Aišku, šioje vietoje galima ir tiesiog atspėti, ko realiomis sąlygomis ekspertas daryti nerekomenduoja.
„Tačiau tikrai negalima atmesti, kad akcijų rinkose sėkmės efektas egzistuoja. Žinoma, per ilgą laikotarpį jis mažesnis, tačiau jei turime omenyje mūsų investavimo žaidimą, per tuos kelerius mėnesius sėkmės faktorius bus pakankamai reikšmingas ir tuo žaidimas skiriasi nuo realaus investavimo, nes žaidime galime priimti labai rizikingus sprendimus ir jis turi labai ribotą laiką“, – kalba A. Jacikevičius.
Arvydas Jacikevičius, „Artea Asset Management“ fondų valdytojas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.Ko tikėtis šiemet
Žvelgdamas į šiuos metus fondų valdytojas išskiria kelis akcijoms svarbius faktorius. Tai yra:
Andrzejus Duda – prieš tapdamas prezidentu šildėsi anglimis ir gyveno be pinigų
2015 metais į Lenkijos prezidentūrą žengė jaunas veidas – Andrzejus Duda. 43-ejų teisininkas, remiamas konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS), laimėjo įtemptus rinkimus prieš tuometinį prezidentą Bronislavą Komorovskį, susijusį su valdžioje buvusia centristine Pilietine platforma (PO). Tada jaunasis šalies vadovas greičiausiai dar nesvajojo tapsiantis vienu įtakingiausių šiuolaikinių Lenkijos politikų – dviejų kadencijų prezidentu, kurio sprendimai ir PiS palaikymas padės išlaikyti didelę įtaką šalies politinei darbotvarkei. O šiais metais A. Duda atvyksta ir į kasmetinę EBIT vadovų konferenciją, kur pasidalins vertinga dešimtmečio vadovavimo šaliai patirtimi.
„ECIT NORIAN“ vadovė: paslaugų centrai tampa strateginiais partneriais
Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai vis dažniau atsitraukia nuo tradicinio vykdytojo vaidmens ir tampa svarbia organizacijų sprendimų grandimi. Ši transformacija keičia ir klientų lūkesčius, ir pačių paslaugų centrų atsakomybės ribas – užuot vykdę klientų užduotis jie aktyviai kuria verslui pridėtinę vertę, kuri atitinka brandžios ir konkurencingos rinkos lūkesčius.
Kas atgaivina Lietuvos regionus? Atsakymas paprastas, bet ne visi jį įgyvendina
Kodėl vieni miesteliai tuštėja, o kiti – atgyja? Atsakymas slypi paprastuose dalykuose: ar čia yra darbo, ar čia verda gyvenimas ir ar čia įmanoma patogiai įsikurti. Ten, kur šios trys dalys susijungia, regionai pradeda klestėti. „Pastaraisiais metais turime puikių pavyzdžių regionuose, kuomet statoma naujų daugiabučių, tad mažų miestelių ateitis priklauso ne nuo kalbų, o darbų – reikia aktyvinti savivaldybes“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius.
Neįtikėtinas „Hästens“ istorijos viražas: kam reikia lovos už milijoną?
Švedų kompanija „Hästens“ ne kartą parodė, kad verslui, kaip ir gyvenimui, vadovėlio neparašysi – už racionalius planus ne mažiau svarbi sėkmės dedamoji yra intuicija, kūryba ar tiesiog meilė tam, ką darai, kaip ją bepavadinsi. Išskirtinė istorija lydi „Grand Vividus“ – bendrovės gaminį, kuris pagal jokią verslo logiką neturėjo atsirasti. Bet atsirado ir tapo ne tik kompanijos flagmanu, paskatinusiu globalią plėtrą, bet ir įrodymu, kad išskirtinės verslo idėjos retai kada gimsta „Excel“ lentelėse.
- Geopolitinių įvykių raida;
- Pasaulinių rinkų tendencijos;
- Patrauklūs Baltijos akcijų rodikliai;
- II-os pakopos pensijų fondų reforma (dalis lėšų keliaus vartojimui, dalis – investavimui);
- Baltijos šalių ekonomikų raida;
- Palūkanų normos ir obligacijų konkurencija;
- Infrastruktūros projektai: „Rail Baltica“, gynybos projektai, žalioji energetika ir pan.
Kaip šiemet perspektyvias Baltijos biržos bendroves A. Jacikevičius išskyrė:
- Bankus ir finansų įmones (augant ekonomikai ir esant paskolų poreikiui jie skolina vartojimui, būstui);
- Patikimus dividendų mokėtojus su aukštesniais už vidurkį dividendais (paklausios gali būti stabiliai augančios bendrovės, kurios mažiau priklausomos nuo ekonominių ciklų ir moka dividendus);
- Statybos ir nekilnojamo turto (NT) vystymo bendroves (turint laisvų lėšų gyventojai dairosi NT sau ar investicijai);
- Vartojimo sektoriaus (įskaitant laisvalaikio, kelionių ir mados prekių) bendroves;
- Infrastruktūros ir energetikos bendroves.
Kaip išsirinkti akcijas
Pasakodamas, kaip atsirinkti individualias akcijas eiliniam gyventojui, fondų valdytojas pirštu bedė į palyginamąją akcijų rodiklių analizę (žr. žemiau pateiktą lentelę).
Anot jo, tai vienas iš paprastesnių būdų įvertinti ar akcija „brangi“ ar „pigi“ ir ko galima būtų iš jos tikėtis ateityje.
Pagal šią lentelę fondų valdytojas paanalizavo Baltijos biržos bendrovių sąrašą ir jį pakomentavo.
Pavyzdžiui, vienas dažniausių rodiklių yra P/E. Įprastai laikoma, jei jis yra vienaženklis, bendrovė yra pigi. Tokius rodiklius (mažiau už 10 arba netoli) Lietuvoje turi daugiau kaip pusė likvidžiausių biržos įmonių.
Atkreipiamas dėmesys, kad daug vietinės biržos bendrovių moka dividendus. Didžios dalies bendrovių dividendų pajamingumas yra 5% ir daugiau.
Dividendų paieškos
Rinkų ekspertas pasakoja, kad dividendų mediana, vertinant 2025 m. išmokėjimus, buvo daugiau negu 5%. Šiemet prognozuojama kiek mažesnė (4,4%), tačiau jis pažymėjo, kad tai labai pradinės prognozės ir labiau į konservatyvesnę pusę, realybėje gali būti geriau.
„Apskritai, dividendai turėtų išsilaikyti, išskyrus kelias įmones, kurios susidūrė su tam tikromis problemomis, kaip Estijos keltų bendrovė „Tallink“ ar holdinginė bendrovė „Infortar“, – sako A. Jacikevičius.
Prognozė pagal 2025 m. 1-3 ketvirčių rezultatus: 6 bendrovės tikėtina padidins dividendus, 10 – sumažins, 5 – nekeis.
Kviečiame prisijungti prie Investavimo žaidimo IN., kurį organizuoja „Verslo žinios“ kartu su partneriais: „Artea“, „Akola group“ ir „Ignitis grupė“. Jame akcijas galėsite rinktis ir iš Helsinkio vertybinių popierių biržos. Užsiregistruokite, gaukite 10.000 virtualių eurų ir išbandykite investavimą be jokios rizikos. Paprasta, net jei iki šiol nebandėte investuoti! Varžykitės su kitais dalyviais, tobulinkite investavimo įgūdžius ir laimėkite. Pagrindinis žaidimo prizas – kelionė į „Nasdaq“ biržos būstinę Niujorke ir 5.000 tikrų (!) eurų. Antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojų laukia kelionės su „Turkish Airlines“, o kitų sėkmingų investuotojų – vertingi prizai kiekvieną savaitę. Registruokitės jau dabar! Žaidimo startas – vasario 26 d.