Kitoje barikadų pusėje Šaras sutiks savo ilgametį bičiulį ir bendražygį Tomą Masiulį, kuris po aštuonerių metų bendro darbo nusprendė pasukti vyr. trenerio keliu ir stoti prie Kauno ekipos vairo.

„Tai aišku, taip, – neeilinę progą pripažino pats Š. Jasikevičius treneris. – Bet ne tik dėl to. Visąlaik smagu grįžti namo, visąlaik laukiame rungtynių su „Žalgiriu“. Kokios jos sudėtingos būtų emociškai, bus smagu pasimatyti su šeima. Malonu čia kalbos nėra.“

Abi komandos penktadienį sieks antrosios pergalės naujame Eurolygos sezone. Prieš tai lietuvio auklėtiniai namuose sutriuškino „Paris Basketball“ klubą (96:77), o žalgiriečiai išvykoje kiek netikėtai patiesė „Monaco“ kolekyvą (89:84).

Po sėkmingo starto buvę kolegos vienas kitam siuntė pasveikinimo žinutes. Tuo tarpu tik vienerias Kauno klubo rungtynes išvydęs „Fenerbahče“ treneris jau spėjo pateikti drąsią prognozę.

„Daugiau mažiau viskas aišku, kad „Žalgiris“ turės gerą sezoną. Ir sudėtis optimistiškai nuteikia, ir trys gynėjai, kurie tikrai gali vesti žaidimą, kas ko gero šiuo metu krepšinyje yra svarbiausias dalykas. Tik reikia šiek tiek kantrybės, kad žaidėjai viską suprastų, ko iš jų Tomas nori ir viskas bus gerai“, – pozityvai atsiliepė Šaras.

Būsimus varžovus analizavęs T. Masiulis neslėpė, kad jo auklėtinių žaidimas bus panašus į Stambulo komandos, o tokią buvusio asistento mintį išgirdęs Š. Jasikevičius neslėpė šypsenos.

„Viskas labai jau panašu (šypsosi). Nežinau, net kaip pasakyti daugiau. Žiūrime rungtynes, braižas toks pats, treneris panašus, tik, aišku, gerokai ramesnis. Nors vakar momentais buvo užsikūręs“, – juokavo Eurolygos čempionas.

„Tikrai matome veidrodį, – apie panašumus tęsė „Fenerbahče“ treneris. – Nežinau, ar jis subyrėjęs, ar nesudėliotas, bet veidrodis. Matome labai daug dalykų, kuriais kartu su juo tikime. Prireiks laiko, dabar yra baziniai dalykai, o su laiku tiek mes, tiek jie bandys dar daugiau prisitaikyti prie savo žaidėjų stipriųjų pusių. Dabar dar labai anksti.“

Ginčo kamuolys penktadienį Nemuno saloje bus išmestas 20 val.

– T. Masiulis bando naudoti panašuią sistemą, vis tiek aštuonerius metus mokėsi iš jūsų. Kaip manote, kas dėl to rytoj turės didesnį pranašumą taktinėje kovoje?

– Nežinau, nei viena, nei kita komanda dar nėra įsisavinusi tų sistemų. Nesutikčiau, kad jis mokėsi, nes yra vienas tų, kuris sistemą kūrė, darė ir labai stipriai prisidėjo. Ji yra žinoma tiek pat jam, kiek ir man.

– Galima sakyti, kad rytoj vyks mokytojo ir mokinio dvikova?

– Ne, čia spaudai jūsų tie bajeriai. Nemanau, kad esu jo mokytojas, ar daug jį mokinau. Daug metų buvome viename ofise, ant vieno suoliuko. Viską praėjome kartu, bandėme aiškintis lygiai taip pat, kaip darome su kitais asistentais.

– Kaip jums sekėsi pasiruošimas?

– Eurolygos komandos neturi pasiruošimo. Kiekvienais metais yra vis blogiau ir blogiau. Komandos atrodo ir labai prastai fiziškai, ir labai skurdžiai taktiškai. Neturime mes… Vėlai pasirašėme kontraktus, žaidėjai grįžo iš Europos čempionato, visai nauja komanda. Pasiruošimas dabar yra iki naujų metų.

– Talenas Hortonas-Tuckeris labai vėlai prisijungė. Dažniausiai būna sunku suvaldyti žaidėjus, kurie atvyksta iš NBA aplinkos. Tačiau matėme jūsų apsikabinimą. Čia toks ryšys tarp jūsų užsimezgęs?

– Per savaitę daug ryšio negali užmegzti. Tokia kominė situacija buvo – sakėme, kad Europoje visada reikia mesti paskutinį metimą dėl taškų skirtumo. Jis manęs paklausė, ar mesti, sakau, reikia mesti visąlaik. Tada išėjo, bet vis tiek nemetė, sako, pamiršau. Kiti atvažiavę nežino, kad Europoje yra penkios baudos, galvoja, kad yra šešios. Reikia tai pereiti, kad ir kaip tai būtų juokinga.

– Po čempioniško sezono komandą paliko trys svarbūs žaidėjai (Nigelis Hayesas-Davisas, Marko Guduričius ir Erickas McCollumas), o Eurolygoje taip nutinka retai. Kuo šis tarpsezonis ir žaidėjų paieška buvo išskirtinis?

– Niekuom nebuvo. Susikuri savo planus, bandai kažką daryti ir gaunasi, kad tai vienas išeina, tai kitas dėl kitų priežasčių, trečias, ketvirtas. Ką daryti, ateini ir dirbi. Neverksi juk.

– „Žalgiris“ pasirašė Nigelį Williamsą-Gossą, kuris buvo medžiojamas dar jums dirbant Kaune. Kokie pirmieji įspūdžiai?

– Reiškia, kad nėjo į „Žalgirį“, nes aš ten buvau? Taip gaunasi? (šypsosi) Ne, Nigelio visada norėjome. Mes turime pripažinti, kad „Žalgiris“ dabar yra visiškai kitoks, nei prieš keletą metų. Jūs sakote, kad aš išėjau į elitą, bet pagal organizacinius dalykus „Žalgiris“ jau seniai yra Europos elite.

– Vasarą praradote Tomą Masiulį, bet gavote Kazį Maksvytį. Kaip įvyko ši sąjunga?

– Buvo galimybė rinktis kažką panašaus į Tomą – lietuvį su vyr. trenerio patirtimi, gerokai ramesnį žmogų už mane. Jei Kazys būtų atsisakęs, galbūt eičiau į kitas idėjas. Kazys sutiko, tai man viskas lengvai buvo. Smagu kuo daugiau šnekėti lietuviškai, dar ten yra ir Mantas (Valčiukaitis, fizinio rengimo treneris – „Delfi“), ir pora ispaniūkščių. Gyvenime egzistuoja ne tik krepšinis, yra dar ir gyvenimiški dalykai.

– Šią vasarą didelį ažiotažą sukėlė Ąžuolo Tubelio atvykimas, kuriuo labai nepatenkinti buvo sirgaliai. Koks jūsų požiūris į tai? Ar imtumėte Ąžuolą, jei būtumėte „Žalgirio“ treneris“?

– Normalu, kad fanai nenori jo, kai tokius dalykus padarė. Bet iš kitos pusės, vienas įvykis negali žmogaus visam gyvenimui… Jis juk nepateko už tai į baudžiamąjį kodeksą, tik į „Žalgirio“ kažkokį. Turime suprasti, kad jaunas, visas gyvenimas prieš akis, tikrai geras lietuvis su gera ateitimi. Bus patenkintų, bus nepatenkintų, gyvenimas tęsiasi.