„Apie stojimą 2027 m. sausio 1 d. negali būti nė kalbos. Tai neįmanoma“, – trečiadienį po Berlyne vykusių derybų su savo koalicijos partneriais sakė F. Merzas.
Kancleris pažymėjo, kad bet kuri į bloką norinti įstoti šalis pirmiausia turi atitikti Kopenhagos kriterijus, o šis procesas paprastai užtrunka kelerius metus. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Ukrainai reikia perspektyvos, kuri sudarytų sąlygas stojimui ilguoju laikotarpiu.
„Galime lėtai priartinti Ukrainą prie Europos Sąjungos“, – nurodė F. Merzas. Pasak jo, „tai visada įmanoma, tačiau toks greitas stojimas tiesiog nėra įmanomas“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pakartojo savo reikalavimą, kad jo šalis jau 2027 m. galėtų įstoti į ES.
„Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą yra viena iš pagrindinių saugumo garantijų ne tik mums, bet ir visai Europai“, – tinkle „X“ po pokalbio telefonu su Austrijos kancleriu Christianu Stockeriu parašė jis.
Kalbėdamas apie Rusijos pradėto karo pabaigą, F. Merzas nurodė, kad šiuo metu yra kitų prioritetų.
„Palaikome glaudžius ryšius su JAV ir Ukrainos delegacijomis. Taip pat kartu parengėme dokumentus, ir yra gerai, kad šiuo metu vyksta tiesioginės Ukrainos ir Rusijos derybos“, – teigė jis.
„Labai remiame šias derybas ir labai tikimės, kad jos bus baigtos kuo greičiau“, – pridūrė F. Merzas.
F. Merzo komentarai nuskambėjo po to, kai jo partijos kolega užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pareiškė, kad Ukraina nusipelnė gauti sąžiningą galimybę įstoti į ES.
„Ilgalaikė taikos architektūra Europoje reikalauja, kad Ukraina gautų sąžiningą galimybę įstoti į Europos Sąjungą“, – trečiadienį per klausimų ir atsakymų sesiją Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose Bundestage sakė J. Wadephulas.
Jis nekomentavo galimos tokio stojimo datos.
Tačiau Vokietijos diplomatijos vadovas, kalbėdamas apie šalis kandidates Vakarų Balkanuose, jau buvo aiškiai pasakęs, kad Kyjivui negali būti suteikta trumpesnio kelio perspektyva.
„Viena iš pagrindinių saugumo garantijų, kurią šiuo metu galime suteikti Ukrainai, ir, mano manymu, turime suteikti, yra realistiška stojimo į Europos Sąjungą perspektyva“, – Bundestage kalbėjo J. Wadephulas.
Toks žingsnis šiuo metu gali atrodyti tolimas, tvirtino J. Wadephulas. Tačiau Vokietija ir europiečiai vis dar yra suinteresuoti užtikrinti, kad Ukraina galėtų laimėti kovą su agresore Rusija, pabrėžė jis.
Rėžė kritikos D. Trumpui
F. Merzas taip pat griežtai sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl pastarojo neseniai išsakytų prieštaringai vertinamų komentarų, kuriais jis sumenkino NATO pajėgų vaidmenį Afganistane.
„Neleisime, kad ši misija, kurią vykdėme ir savo sąjungininkių Jungtinių Valstijų interesais, šiandien būtų menkinama ir nuvertinama“, – kreipdamasis į įstatymų leidėjus sakė F. Merzas.
Praėjusią savaitę D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms niekada „nereikėjo“ NATO paramos per 2001 m. invaziją į Afganistaną, kuri buvo pradėta siekiant nuversti Talibano režimą po rugsėjo 11-osios išpuolių.
Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, D. Trumpas užsiminė, kad karių į Afganistaną buvo pasiuntusios ir kelios kitos NATO šalys, tačiau „jie laikėsi šiek tiek atokiau, šiek tiek už fronto linijos“.
F. Merzas pabrėžė, kad Afganistane žuvo 59 Vokietijos kariai, o dar daugiau nei 100 jų šios misijos metu buvo sunkiai sužeisti.
„Aš norėčiau pasakyti mūsų kariams, dislokuotiems ir esantiems savo bazėse: jūsų tarnyba buvo ir tebėra vertinga, – sakė F. Merzas. – Ji simbolizuoja mūsų laisvę ir taiką pasaulyje.“
Kancleris sakė, kad nederėtų lengva ranka kelti pavojaus nusistovėjusiems aljansams.
„Transatlantinis aljansas ir transatlantinis pasitikėjimas šiandien vis dar yra vertingi savaime – ypač čia, Vokietijoje.“
Dalyvaudama NATO misijoje „Enduring Freedom“, prasidėjusioje po rugsėjo 11-osios išpuolių, Vokietija taip pat prisidėjo prie „didesnio ir ilgus metus trukusio stabilumo ir saugumo“ Afganistane, sakė F. Merzas.