ES pastaraisiais metais itin sparčiai keičia savo energetikos kryptį, siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti didesnį energetinį saugumą. Atsinaujinančios energijos plėtra tampa vienu iš svarbiausių šios pertvarkos variklių.
Saulės energijos sektorius auga sparčiausiai
2025 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai bendrai pagamino beveik pusę visos ES elektros energijos, praneša Austrijos dienraštis „Der Standard“, remdamasis energetikos duomenų analizės organizacijos „Ember“ ataskaita.
Šį atsinaujinančios elektros energijos proveržį pirmiausia lėmė sparčiai augantis saulės energijos sektorius. Elektros energijos gamyba iš fotovoltinių elementų jau ketvirtus metus iš eilės kasmet augo daugiau nei po 20 proc. 2025 m. iš viso saulės elektrinės pagamino 369 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, tai sudaro 13 proc. viso ES elektros energijos poreikio. Tokiu būdu elektros energijos gamyba iš saulės jau aplenkė elektros gamybą iš anglies ir iš hidroelektrinių.
Nepaisant šių pokyčių, iš vėjo gaunama energija išliko antru pagal dydį elektros energijos šaltiniu ES po branduolinės energijos. Vėjo jėgainės pagamino 16,9 proc. visos ES elektros energijos ir nežymiai aplenkė gamtines dujas (16,7 proc.).
Iš vėjo ir saulės pirmą kartą pagaminta daugiau elektros energijos nei iš iškastinio kuro
Apskritai 2025 m. ES energetikos sektoriaus transformacija pasiekė reikšmingą lūžio tašką – pirmą kartą vėjo ir saulės jėgainės pagamino daugiau elektros energijos nei visi iškastinio kuro šaltiniai kartu.
„Ember“ ataskaitos duomenimis, vėjo ir saulės energija 2025 m. sudarė 30 proc. visos ES pagamintos elektros energijos, anglis, dujos ir kiti iškastinio kuro šaltiniai – 29 proc. Prieš penkerius metus vėjo ir saulės energijos dalis siekė 20 proc.
Vis dėlto šie duomenys atspindi tik elektros energijos gamybą. Bendras ES energijos poreikis – įskaitant transporto degalus, šildymą ir pramonės procesus – vis dar iš esmės yra patenkinamas iškastiniu kuru
Didžiausia sunaudota „žaliosios“ energijos dalis – Austrijoje
Austrija 2024 m. buvo lyderė ES pagal iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintos elektros energijos naudojimą – beveik 90 proc. sunaudotos elektros energijos yra iš vadinamųjų „žaliųjų“ šaltinių, praneša „Euronews“, remdamasi „Eurostat“ duomenimis. Situaciją reikšmingai lemia hidroenergetika.
Pagal šį rodiklį antrą vietą užima Švedija, joje sunaudotos elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis siekia 88 proc. Valstybėje daugiausia naudojama vėjo ir vandens energija. Trečioje vietoje yra kita Šiaurės šalis – Danija su 80 proc. rodikliu, ypač dėl išplėtoto sausumos ir jūrinio vėjo jėgainių tinklo.
Po Danijos seka Portugalija (66 proc.), Ispanija (60 proc.), Kroatija (58 proc.), Latvija (55,5 proc.), Suomija (54,3 proc.) Vokietija (54,1 proc.), Graikija (51,2 proc.), Nyderlandai (50,5 proc.) ir Lietuva (49 proc.).
Mažiausia „žaliosios“ elektros energijos sunaudojama dalis nustatyta Maltoje (11 proc.), Čekijoje (18 proc.), Liuksemburge (20,5 proc.), Vengrijoje, Kipre (po 24 proc.) ir Slovakijoje (24,9 proc.).
Pažymima, kad šie duomenys apima visą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunamą elektros energiją – vandens, vėjo ir saulės, – įskaitant ir importuojamą iš kitų valstybių.
Daugiausia sunaudojama iš vėjo gautos energijos
Per pastaruosius du dešimtmečius atsinaujinančiosios elektros energijos vartojimas ES reikšmingai išaugo. 2004 m. ji sudarė 16 proc. visos suvartojamos elektros energijos, maždaug po dešimtmečio šis rodiklis padidėjo iki beveik 29 proc., o šiuo metu siekia 47,5 proc.
Vėjo energija šiuo metu sudaro didžiausią dalį atsinaujinančiųjų išteklių, naudojamų elektros energijai gaminti, – 38 proc. viso kiekio, po jos eina hidroenergija – 26 proc..
Vis dėlto sparčiausiai didėja saulės energijos gavyba, kurios dalis padidėjo nuo 1 proc. 2008 m. iki daugiau nei 23 proc. 2024 m., siekdama 304 TWh.
Lietuvoje 2025-aisiais įtvirtinta energetinė nepriklausomybė
Lietuvos energetikos sektoriui 2025-ieji tapo istoriniais dėl – energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su kontinentinės Europos tinklais, savo interneto svetainėje pažymi Energetikos ministerija.
Šis įvykis sustiprino šalies energetinę nepriklausomybę ir įtvirtino mūsų saugumą. Išskirtiniai šie metai ir dėl sparčios atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros, kuri lėmė vietinės gamybos augimą ir energijos kainų mažėjimą bei stabilumą.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pabrėžė, kad augant saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams ir elektros gamybai iš jų šiemet pasiekus net 50 proc., Lietuva nuosekliai artėja prie tikslo pagaminti daugiau elektros, nei jos suvartojama.
„Šiemet priimti sprendimai paspartino ir elektros kaupimo sistemų plėtrą, kuri stiprina visos energetikos sistemos patikimumą. Šiemet prie perdavimo tinklo prijungti pirmieji komerciniai kaupikliai kitais metais virs į kaupimo sistemų proveržį. Toliau kurdami palankią investicinę ir reguliacinę aplinką, skatinsime vartotojus didinti kaupimo įrenginių pajėgumus, o priimami sprendimai padės užtikrinti energijos vartotojų interesų apsaugą ir geriau tenkinti jų poreikius. Vienu didžiausių prioritetų išliks kritinės energetikos infrastruktūros apsauga visame energetikos sektoriuje, siekiant patikimo energijos tiekimo kiekvienam vartotojui“, – teigė jis.
Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė pažymėjo, kad nuosekli valstybės parama šiemet dar labiau spartino saulės ir vėjo elektrinių instaliuotos galios didėjimą.
„Visų AEI naudojančių elektrinių galia 2025 m. išaugo 36 proc. ir dabar siekia net 6 200 MW – ji beveik 4 kartus didesnė už iškastinį kurą naudojančių elektrinių galią. Šiais metais buvo net 64 paros, kai pasigaminome daugiau elektros nei jos suvartojome, kai pernai tokių parų buvo tik keturios. Per šiuos metus pasigaminome apie 75–80 proc. suvartotos elektros energijos – daugiausiai nuo 2009 m., o importo poreikis mažėjo. Kitąmet toliau auginsime gebėjimą apsirūpinti elektra savarankiškai, o vietinė elektros gamyba padės stabdyti kainų šuolius“, – teigė ji.